„Du dešimtmečius scenoje, tačiau šoka tarsi dvidešimtmečiai“, - iš daugelio lūpų su pasigėrėjimu ir linkėjimais dar ilgus metus būti scenoje skambėjo šie žodžiai sekmadienio, sausio 18-osios popietę, kai Švenčionėlių kultūros centro scenoje šokio ritmu sukosi ir sukosi garbaus amžiaus žmonių šokių kolektyvo „Senjorai“.

Vienas iš ilgiausiai gyvuojančių Švenčionėlių miesto kultūros centro kolektyvų – garbaus amžiaus žmonių šokių kolektyvas „Senjorai“, vadovaujamas Vidos Vilutienės, iškilmingai ir pakiliai šventė 20 metų veiklos jubiliejų. Jiems šilčiausius ir nuoširdžiausius sveikinimus, palinkėjimus sveikatos, energijos ir kūrybinio polėkio bei dovanas skyrė Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Čimbaras, ranką prie širdies dėdamas sakė net pats panoręs „Senjoruose“ pašokti, nes per koncertą pasisėmęs geros energijos, entuziazmo ir puikiai praleidęs laiką. Už dėmesį ir pagarbą „Senjorams“, kitiems kolektyvams, nuolatinį lankymąsi Švenčionėlių kultūros centro renginiuose, šventėse, nuoširdų bendravimą su miestelio žmonėmis, rūpinimąsi jų reikalais P.Čimbarui buvo įteikti mūsų meistrų rankų darbo veltiniai. Rajono mero Vytauto Vigelio dovanas, sveikinimus ir padėkas visiems „Senjorų“ šokėjams ir vadovei V.Vilutienei perdavė rajono savivaldybės tarybos narė Jolanta Olechnovič ir Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Baliukonienė. Rajono merui nuo „Senjorų“ kolektyvo įteikta tautinė vytinė juosta, gražiai pritinkanti prie lietuviško tautinio kostiumo. Kultūros ministro Šarūno Biručio sveikinimus, dovanas ir padėką įteikė ministro padėjėjas Kazimieras Šiekštelis. Individualios įmonės „Gintaro sodyba“ savininkas Gintaras Steponėnas taip pat pasidžiaugė gražiu kolektyvo jubiliejumi ir prasmingu gyvavimu, juk trankios lietuviškos polkutės neleido žiūrovams ramiai išsėdėti: kojos pačios trepsėjo į ritmą, o rankos – kilo plojimams. G.Steponėnas – taip pat nuolatinis Švenčionėlių kultūros centro renginių dalyvis ir rėmėjas, be jo įmonės kepamų burnoje tirpstančių pyragų, mėsos ar žuvies užkandžių, karštos kavos ar žolelių arbatos jau sunku įsivaizduoti šventę, mugę ar kokį kitą suėjimą.

Šventėje buvo daug ir kitų rėmėjų: Švenčionių rajono savivaldybė, laikraštis „Švenčionių kraštas“, bitininkai Marytė ir Aleksandras Pupkevičiai, įmonės „Jolada“, „Vėjinė“, folkloro kolektyvas „Erškėtėlis“, Kaltanėnų, Pašaminės ir Sarių filialai.

Sveikinimo žodžius tarė ir Švenčionėlių progimnazijos direktorė Rita Gasparevičienė kartu su čia šokusiu kolektyvu „Lašas“ (dvi grupės) bei jo vadovė Jekaterina Matulevičiene. Su progimnazijos mažaisiais šokėjais „Senjorai“ ypač susidraugavo rengdamiesi 2014-ųjų dainų šventei „Čia – mano namai“, jų bendras šokis „Oželis“ užkariavo žiūrovų širdis ne tik mūsų rajone, bet ir Vilniuje. Jaudinančiai gražu kai kruopščiai surepetuotoje kompozicijoje susitinka nerūpestinga ir šėliojanti vaikystė bei garbaus amžiaus išmintis ir santūrumas – tarsi močiutės anūkėliams sekama pasaka... Beje progimnazijos šokėjų ir jaunesnių, ir vyresnių grupės taip pat padovanojo „Senjorų“ jubiliejui keletą uždegančių lietuvių liaudies šokių.

Sveikinimo žodį tarė ir padėkojo „Senjorams“ už nuoširdžią draugystę Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos kolektyvo vardu direktorė Daiva Veronika Gaidamavičienė, Švenčionėlių kultūros centro folkloro ansamblio „Sudota“ vadovė Leonarda Vilčiauskienė kartu su armonikos virtuozu Leonu Sniežka. Nors „Sudota“ šįkart ir nekoncertavo, tačiau Leonas į sceną užlipo su armonika rankose ir paskyrė „Senjorams“ smagią melodiją. Gėlėmis ir sveikinimais „Senjorus“ apibėrė šeimos nariai, giminės, draugai, bendradarbiai, buvusių šokėjų vardu brangų kolektyvą pasveikino ir ilgamečiai buvę šokėjai Marijonas ir Kazimiera Smagurauskai. Na, o Švenčionėlių liaudies teatro režisierė Daiva Pošiūnienė dar ir pašmaikštavo, kviesdama vaidinti, jeigu jau šokti negalėtų – juk vaidinti galima net ir kėdėje sėdint...

Kiti jubiliejinės šventės dalyviai „Senjorams“ skyrė ne tik gražiausius žodžius, bet ir koncertinius numerius. Švenčionėlių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Gabija“, vadovaujamas Vandos Miloš, surinko į sveikinimų puokštę ne tik įspūdingas gėles, bet ir pačias gražiausias romantiškas melodijas. Postfolk grupė (vadovė Milda Petkevičienė) – patriotinių ir uždegančių dvasią dainų.

Jau dešimt metų „Senjorai“ draugauja su „Šimtažiedžiu“, Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės centro liaudiškų šokių grupe (vadovė Rūta Januškevičienė). Šis kolektyvas atvyko ir su smagia šokių programa, ir su dovanomis. Abu kolektyvai – „Senjorai“ ir „Šimtažiedis“ – dažni svečiai vieni pas kitus, nuolat dalyvauja ir bendruose renginiuose, dainų šventėse.

Na, o Švenčionių miesto kultūros centro šokių kolektyvas „Trepsis“ (vadovė Jolanta Razmienė) – tarsi vyresnysis brolis. Jiems šiemet sukanka jau 30 metų. Su šiuo kolektyvu sieja itin tamprūs ryšiai. Kas vasarą „Trepsis“ ir „Senjorai“ vyksta kartu koncertuoti į Rygą ar Jūrmalą, kur taip pat laukia draugai – Rygos lietuvių bendruomenė. „Trepsis“ taip pat atvežė nemažai puikių lietuvių liaudies šokių, o energingoji ilgametė jo šokėja Janina Kulda, sveikindama kolegas jubiliejaus proga, prisiminė ir daug gražių kartu praleistų akimirkų. Ypač ilgam įsiminė koncertinė pažintinė kelionė keltu iš Rygos į Stokholmą, kai kartu vyko „Trepsis“, „Senjorai“ ir „Gabija“. Beje, šios ir daug, daug kitų akimirkų, kurias pasisekė „Senjorams“ patirti per 20 meno mėgėjų veiklos metų, prieš koncertą buvo demonstruojamos kino ekrane.

Kad ir kaip gražiai koncertavo visi svečiai, tačiau dėmesio centre tą dieną neabejotinai buvo „Senjorai“. Nuo pat pirmųjų kolektyvo įsikūrimo dienų ir iki dabar šokantys Gražina Jarmalytė, Milda Jusienė, Karolis Dudėnas, Elena Ažušilienė. Nemažai metų ant parketo sukasi ir Danutė Sviridova, Juzefa Steponėnienė, Antanas Obuchavičius, Jonas ir Viktorija Laukevičiai, Danutė Vinikienė ir Česlav Rasinskij, neseniai į kolektyvą įsijungė profesionalus baleto šokėjas Romualdas Rinkevičius ir gimnazistas Povilas Michnovič. Jiems Švenčionėlių kultūros centro direktorės Onos Raguckienės vardu buvo įteiktos gražiai įrėmintos fotografijos, primenančios gražiausias „Senjorų“ gyvavimo akimirkas. Na, o patys „Senjorai“ nepailsdami šoko ir šoko vienas paskui kitą savo ir žiūrovų jau pamėgtus šokius, oriai priėmė sveikinimus, dovanas ir gėles, padėkojo žiūrovams, vadovei V.Vilutienei, kuri sakė iš savo kolektyvo pasisėmusi daug gyvenimiškos išminties, visada čia radusi reikalingą patarimą ir jautusi kolektyvo narių entuziazmą ir norą kuo daugiau šokti, repetuoti, koncertuoti, išvažiuoti į svečius bei svečius pas save pasikviesti.

Ir visų kolektyvų vadovai kvietė prie jų prisijungti ir kitus žmones, nes judėdami, bendraudami, dainuodami, kartu keliaudami, švęsdami šventes, padėdami vieni kitiems kasdieniškuose reikaluose būna sveikesni, linksmesni, laimingesni ir tokiais daro aplinkinius. Žinoma, toks gyvenimas reikalauja daug darbo, kantrybės, pastovumo, nuolatinių repeticijų, tačiau yra prasmingas.

Žiūrovai salėje ilgai plojo jubiliejiniams „Senjorams“ stovėdami ir dainuodami „Ilgiausių metų“, visi šventės dalyviai įsiamžino bendroje nuotraukoje ir nors jau užgeso scenos šviesos, nutilo muzika, išsiskirstė žiūrovai, tačiau „Senjorų“ gyvenimas tęsiasi, nes, kaip sakė Gražina Jarmalytė, gyvenimas yra šokis, o šokyje – gyvenimas...

Irena POŽĖLIENĖ