Jau kokį dešimtmetįterminas “debesų kompiuterija” yra žinomas informacinių technologijų specialistams. Tačiau dabar jis įsitvirtina ir mokslinių tyrimų bei plėtros, o taip pat verslo aplinkoje, tarp kompanijų vadovų ar vadybininkų. Šis terminas vis daugiau naudojamas ir viešajame sektoriuje. Vilniaus universitetas kartu su partneriais iš Lietuvos ir Baltarusijos yra laimėjęs ir vykdo projektą “Socialinės ir ekonominės plėtros bei verslumo skatinimas plėtojant tarpvalstybinį  mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų tinklą debesų kompiuterijos srityje”.

Kompiterinės paslaugos - internetu

Debesų kompiuterija - tai kompiuteriniųpaslaugųteikimas internetu. Šis teikimas pasižymi tuo, kad naudotojo IT infrastruktūra gali būti ne tik pas jįpatį, bet ir kur nors kitur, ir gali būti praplėsta (suteikti kompiuteriniai pajėgumai ir programos) tiek, kiek reikia vartotojui. Tuomet vartotojui jau nesvarbu, kur yra techninėįranga ir kokie jos parametrai, jam rūpimospaslaugos pateikiamos naudojantis virtualia infrastruktūra. Resursųkiekįpaslaugoms galima didinti arba mažinti – pagal poreikį. Pagrindinis kainos principas – mokėk už tiek, kiek naudojiesi.

Debesys: vieši, privatūs, hibridiniai

Debesys gali būti: a) vieši (kai prisijungti ir naudotis gali bet kas);b) privatūs (kai prisijungti ir naudotis gali tik tam tikri naudotojai);c) hibridiniai – kai naudojami privatūs, o prireikus daugiau resursų, ir vieši debesys.Naudojantis infrastruktūros paslaugomis: serverio, duomenų saugyklos, interneto kanalo resursų ir kitos IT infrastruktūros nuoma, - galima labai greitai prisijungti prie IT resursų ir juos naudoti savo poreikiams. Infrastruktūros nuoma išlaisvina naudotoją nuo investicijų į techninę įrangą, mokama tik už panaudotus resursus, be to galima greitai keisti paslaugos apimtį. Vienos iš žinomiausių tokių paslaugų realizacijų yra kompanijos „Amazon“ EC2.

Tarpinė forma - platformos

Tarpinė debesų kompiuterijos forma - programinės įrangos kūrimui skirtos platformos, kuriomis galima naudotis kaip paslauga. Tai nėra paruošti produktai galutiniams naudotojams kaip tai yra infrastruktūros atveju. Šios platformos yra skirtos programuotojams ir integratoriams, kurie platformų pagalba gali kurti konkretiems poreikiams pritaikytas aplikacijas. Platformos taip pat gali dinamiškai keisti IT infrastruktūros apimtis. Programuotojams gerai žinomos Salesforce ar Google App Engine.

Taikomosios programos

Dar viena debesų kompiuterijos forma – tai įvairūs taikymai, teisingiau, taikomosios programos kurios naudotojams pateikiamos kaip paslauga per internetinęprieigą. Naudotojui nereikia rūpintis IT infrastruktūros diegimu, plėtimu, programinės įrangos atnaujinimais ir kt. Šio tipo paslaugų apimtis taip pat greitai plečiasi, nesirūpina dėl IT resursų, o pati aplikacija yra sukurta taip, jog pagal poreikį gali „prisijungti” papildomus techninius pajėgumus. Pavyzdžiu gali būti Google Apps – pašto, laiko planavimo ir dokumentų redagavimo programos, arba Salesforce CRM sprendimai naudotojams.

Tarpvalstybinis projektas

Privataus debesies pavyzdys gali būti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (mif.vu.lt) superkompiuteris, teisingiau jo pagrindu sukurta debesijos IT infrastruktūra. Tai studentams, mokslininkams, o taip ir verslui sukurti ir skirti “debesys”, parodyti šio straipsnio paveikslėliuose. Studentai ir dėstytojai turi prieigąprie naujausių technologinių sprendimų.

Vilniaus universitetas, vystydamas ir populiarindamas debesų kompiuteriją, ypač tarpvalstybiniuose tinkluose, jos naudojimą mokslinių tyrimų ir plėtros bei IT inovacijų srityje, kartu su partneriais iš Lietuvos ir Baltarusijos yra laimėjęs ir vykdo projektą “Socialinės ir ekonominės plėtros bei verslumo skatinimas plėtojant tarpvalstybinį  mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų tinklą debesų kompiuterijos srityje”. Projektas apima tokias veiklas kaip: techninės ir programinės bazės sukūrimą ar išplėtimą Vilniaus universitete ir Janka Kupala valstybiniame Gardino universitete tarpvalstybinio tinklo pagrindu, potencialių naudotojų mokymą, dalykinį konsultavimą debesų kompiuterijos klausimais (kompetencijos centro sukūrimą), institucijų ir kompanijų veiklos debesų kompiuterijos srityje koordinavimą (klasterio iniciatyvą).

 Debesų kompiuterijos mokymai

Viena iš svarbiausiųveiklos sričių - debesų kompiuterijos mokymas, kurio turinys skirtas ne tik studentams, bet ir verslininkams bei programuotojams. Mokymas apima bendras temas, tokias kaip kas yra debesų kompiuterija ir kaip ją organizuoti ar naudotis. Tačiau dėmesys skiriamas ir  tam, kokiusmodelius debesųkompiuterija siūlo verslui, kaip yra įvardinamas ir realizuojamas rizikos ir saugumo valdymas, išlaidų vertinimas, kaip yra sugretinami verslo veikloje viešieji debesys ir privatūs debesys. Mokymo eigoje yra dėstomi ir mokslininkams rūpimos temos, tokios kaip “didieji duomenys”, šiems duomenims skirtos programinės priemonės.Mokymas palydimas dabartinėmis technologijomis: vaizdo įrašais, nuotolinio mokymo priemonėmis, forumu portale.

Konsultuos kompetencijų centras

Kita veiklos sritis yra konsultacijų galimybė, kurias realizuoti padės debesų kompiuterijos kompetencijos centras. Šis projekto portalo pagrindu kuriamas centras suteiks daugiau žinių ir gebėjimų mokslininkams, verslininkams, IT specialistams, padės stiprinti mokslo institucijų ir verslo kompanijų technologinius pajėgumus, rinks medžiagą apie debesų kompiuterijos plėtrą ir taikymus. Surinkta informacija bus prieinama ir naudojama IT įmonėms, ekspertizėms ir kitoms informacinėms veikloms.

Paremta klasterio modeliu

Konsultacinė debesų kompiuterijos projekto veikla nukreipta ir į bendradarbiavimą tarpvalstybiniu lygiu, daugiausia tarp Lietuvos ir Baltarusijos įmonių, paslaugų teikėjų ir susijusių institucijų bendrą veiklą debesų kompiuterijos srityje. Veiklos modelis šiuo atveju yra paremtas taip vadinamu klasterio modeliu, kai įmonės paremia savo veiklą bendrai naudojamomis kompiuterinių paslaugų ir komunikacijų priemonėmis ateinančiomis iš debesų kompiuterijos infrastruktūros.

Projekto partneriai yra Vilniaus universitetas, Lietuvos inovacijų ir technologijų institutas, Jankos Kupalos valstybinis Grodno universitetas ir Baltarusijos mokslinė technologinė asociacija InfoPark. Projekto biudžetas: 1 112 682,00 EUR, ES indėlis: 1 001 413,80 EUR.

Algimantas JUOZAPAVIČIUS

VU profesorius