Mes turime 272 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:984
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26114
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:73440
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Pažinkime savo kraštą

2014 m. spalio 22 d. trečiadienis Nr. 80 (1418)

Mūsų gražiame krašte yra nemažai kampelių, unikalių ir vertingų tiek gamtiniu, tiek ir kultūriniu požiūriu, kuriuos norisi ne tik aplankyti, pamatyti, bet ir išsaugoti ateinančioms kartoms.

Spalio 8 d. trisdešimt Milkuškų kaimo bendruomenės narių: 14 suaugusių ir 16 vaikų, išvykome į pažintinę ekskursiją. Kartu su mumis vyko gidė Kristina Spiridonovaitė.

Iš pradžių vykome į Šventos kaime įsikūrusį Sirvėtos regioninio parko lankytojų centrą. Čia išgirdome ir pamatėme daug naujo ir įdomaus apie Sirvėtos regioninį parką, vertingą gamtos paminklais ir unikaliais architektūriniais kaimų kompleksais.

Trumpam sustojome prie Ignalinos rajone esančio Ginučių vandens malūno. Pasigrožėję krintančiomis vandens kaskadomis važiavome toliau. Kita mūsų stotelė – Ladakalnis. Prieš lipant į kalną gidė mums papasakojo, kad yra toks paprotys: paimti akmenuką, sugalvoti norą ir netariant nė žodžio lipti į kalną ir padėti „akmenuką-norą“ prie viršūnėje augančio ąžuolo, tada visi sugalvoti norai išsipildys. Su kokiu užsidegimu vaikai ieškojo akmenukų, galvojo norus, kokie jie buvo rimti ir susikaupę, kai nešė akmenukus į kalno viršūnę. Ir kaip būtų puiku, kad visų mūsų norai išsipildytų.

Toliau – „Bitės“ apžvalgos bokštas. Kas jau kas, o vaikai nepraleido progos užlipti į pačią bokšto viršūnę ir pasigrožėti iš viršaus atsiveriančiais nuostabiais vaizdais.

Kitas mūsų objektas – Palūšė (kaimas Ignalinos rajone). Palūšėje yra medinė Šv. Juozapo bažnyčia (seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje), varpinė ir koplytėlė. Šalia bažnyčios archeologų pastangomis atkurta akmens amžiaus gyvenamojo būsto ir pilkapio ekspozicija. Vaikai su didžiausiu susidomėjimu apžiūrinėjo akmens amžiaus gyventojų darbo ir buities įrankius, tokius mažai panašius į mūsų laikų įrankius.

Na, ir paskutinis mūsų kelionės objektas – Labanoro regioninio parko lankytojų centras. Tiek vaikus, tiek suaugusius sužavėjo įvairios originalios ekspozicijos, kuriose pristatomos pagrindinės parke saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertybės.

Iš tolo pasigrožėję Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia, pasukome į namus. Taip greit prabėgo laikas...

Milkuškų kaimo bendruomenė už šią pažintinę ekskursiją nuoširdų ačiū taria vicemerei R.Krupeninai, Švenčionių Nalšios muziejaus direktorei A.Šiekštelienei, gidei Kristinai Spiridonovaitei, kuri yra be galo malonus, atviras ir šiltas žmogus, puikiai sugebantis dirbti tiek su suaugusiais, tiek su vaikais.

Ar patiko mums ši kelionė?

Viena mergaitė prieš atsisveikinant tarė: „Kaip norėčiau dar kartą į tokią ekskursiją“. Tuo viskas ir pasakyta. Vaiko lūpomis kalba tiesa.

Laimutė KAVALIAUSKIENĖ