Vis dažniau apie žmogų su negalia – jo rūpesčius, poreikius ar pasiekimus kalba visuomenė, rašo spauda, rodo televizija. Smagu, kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, žmogus su negalia buvo „ištrauktas iš pogrindžio“, tapo svarbus valstybei.

Kad šiai socialinei grupei mūsų rajone skiriamas didelis dėmesys, niekas nepaneigs – plėtojamos socialinės paslaugos, įkurti du Socialinių paslaugų centrai su visomis prieinamomis žmogui socialinėmis paslaugomis, rajone socialines paslaugas teikia puikūs socialinio darbo specialistai, o rajono nevyriausybinės organizacijos nepriekaištingai vykdo Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, kurių tikslas – asmens socializacija, socialinės atskirties mažinimas bei asmens integracija į visuomenę.

Lietuvos socialinių darbuotojų bei Tarptautinės mokytojo dienos proga rugsėjo mėnesį Švenčionių rajono Švietimo pagalbos tarnyba Švenčionėlių Socialinių paslaugų centro Dienos centrui žmonėms su negalia padovanojo puikų projektą „Pažinkime ir kurkime drauge“. Projekte dalyvavo 30 Dienos centro lankytojų, mėgstančių meną ir neabejingų Lietuvos gamtai bei kultūriniam paveldui. Projekto priemonės buvo vykdomos trimis etapais.

Pirmoji – pažintinė priemonės dalis – ekskursija po Aukštaitijos nacionalinį parką. Susipažinę su Vandens malūno istorija, J.Grundos galerijos „Skaptukas“ autorinėmis medžio ir geležies darbų ekspozicijomis bei Strigailiškyje įsikūrusios šakočių kepyklėlės „Romnesa“ kepėjų pasakojimu apie senovinių pieno produktų gaminimo įrankius, šakočio kepimo senosiomis tradicijomis technologijas bei sūrio istorija ir jo gaminimo būdais, projekto dalyviai vaišinosi skaniais pietumis „Romnesos“ restorane.

Antroji projekto dalis – meninė. Ji buvo vykdoma Dienos centre žmonėms su negalia. Vykdant meninės programos dalį dalyviai bandė atskleisti Aukštaitijos nacionaliniame parke užfiksuotus vaizdus, patirtas emocijas, pojūčius ir visa tai perkelti į popieriaus lapą, kuriame išlaisvino savo kūrybines galias ir suvokė, jog menas yra prieinamas visiems, ir kūrybinį džiaugsmą gali patirti kiekvienas be ypatingų pastangų ir sugebėjimų, turint tik paprastą dalyką – norą. Šios priemonės metu projekto dalyviai susipažino su tradicinėmis ir šiuolaikinėmis dailės šakomis bei technikomis, plačiau aptarė enkaustiką – tapybą lygintuvu, ebru – tapybą ant vandens ir Kleisterio dekalkomanijos techniką. Priemonę vedė puiki savo srities specialistė, supratinga Z.Žemaičio gimnazijos dailės mokytoja ekspertė, nuostabi moteris Jūratė Vitkauskienė. Dienos centro lankytojai šios priemonės metu sužinojo išties nemažai apie dailės kaip meno srities atsiradimą, jos technikas, reikalingas priemones kūrybai bei praktines jau atliktų darbų panaudojimo galimybes. Šios priemonės pertraukose dalyviai buvo vaišinami kava, arbata, saldumynais bei atvežtais skaniais karštais pietumis.

Trečias projekto etapas – apibendrinimas, apžvelgiant projekto eigą, jo svarbą bei abipusę naudą. Ši, trečioji, priemonė taip pat vyko Dienos centre. Žmonės į priemonę susirinko gerai nusiteikę, pasipuošę ir pasiruošę gražiam bendravimui bei bendradarbiavimui. Susirinkusius į Dienos centrą nustebino projekto organizatorių kruopščiai bei skoningai sudėliota šių žmonių tapybos darbų paroda. Žmonės, žiūrėdami į savo darbus, niekaip negalėjo patikėti, jog tai – jų darbai. Daugelis susidomėjo išmoktomis technikomis ir turi gražių sumanymų ateičiai.

Po eksponuojamos parodos apžiūros, projekto dalyviams organizatorės parodė priemonių eigoje užfiksuotus fotovaizdus, kuriuose kiekvienas pamatė save tiek ekskursijos po Aukštaitijos nacionalinį parką, tiek dailės užsiėmimų metu. Vėliau, visi susėdę prie kavos ir arbatos puodelio, aptardami projekto įspūdžius bei rezultatus, džiaugėsi, kad skiriamas finansavimas tokioms reikalingoms priemonėms, skirtoms senatvės paliestų ir neįgalių žmonių socializacijai stiprinti. Aptardami projekto svarbą, jo reikšmę kiekvienam asmeniškai, susirinkę projekto dalyviai, paminėdami Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, kartu su organizatoriais dainavo senovės lietuvių, rusų, ukrainiečių bei lenkų liaudies dainas, prisiminė savo vaikystę, jaunystę, papročius, kurie jau, deja, baigia apleisti mūsų visuomenę.

Besibaigiant šiam gražiam pasibuvimui projekto dalyviai – Dienos centro žmonėms su negalia lankytojai – iš visos širdies dėkojo projekto „Pažinkime ir kurkime drauge“ vadovėms bei administratorėms Švenčionių rajono Švietimo pagalbos tarnybos metodininkėms Daivai Bernatavičienei ir Neringai Kirilovei už rūpestį ir gėrį, už supratimą ir ištvermę bei pagarbą pagyvenusiam ir neįgaliam žmogui.

Susirinkę negailėjo gražių padėkos žodžių ne tik projekto sumanytojams bei jo vykdytojams. Jie dėkojo ir Švenčionėlių Socialinių paslaugų centro direktorei Rimai Vaitkevičienei už galimybę būtent švenčionėliškiams pasinaudoti puikia proga pažinti meną, mūsų regiono kultūrą bei puikias galimybes plėtoti savo sugebėjimus Dienos centre žmonėms su negalia.

Visų susirinkusių vardu Dienos centro žmonėms su negalia lankytoja Danuta Barkovskaja, iš savo pačios išaugintų gėlių sukūrusi nuostabią puokštę Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga įteikė Švenčionėlių Socialinių paslaugų centro Dienos centro žmonėms su negalia socialinei darbuotojai Giedrai Kaminskienei, šio straipsnio autorei, dėkodama jai už pakvietimą dalyvauti šiame projekte, už rūpestį ir atsidavimą darbui.

Projekte dalyvavusių žmonių paroda Dienos centre dar veikia. Kasdien, apžiūrėdama kiekvieną darbelį, kaskart matau vis kitus popieriaus lape  paliktus žmogaus jausmus. Tai – susikaupimas ir ramybė, tai – meilė ir skausmas, tai – ir begalinis noras gyventi. Gyventi pilnavertį gyvenimą.

Giedra KAMINSKIENĖ