Mes turime 413 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3974
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20175
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96205
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Tautinio tapatumo išsaugojimo link

2014 m. spalio 15 d. trečiadienis Nr. 78 (1416)

Šiuo metu, kai daugelio iš mūsų vertybines nuostatas veikia šalyje vyraujanti informacinė erdvė, masinės kultūros propaguojami vartotojiškos visuomenės principai, dažnai ignoruojantys pilietinio ir tautinio solidarumo idealus, mokyklos vaidmuo tampa labai svarbus. Lietuvos švietimo dokumentuose teigiama, jog mokyklos paskirtis – ugdyti jaunosios kartos patriotiškumą, demokratinio gyvenimo įgūdžius, puoselėti tautos tradicijas ir gebėjimą jas perimti, diegti tautinį ir pilietinį sąmoningumą. Kokius kelius, būdus, metodus pasirinkti, kad vaikas suvoktų save esant didelio pasaulio dalimi?

Tautiškumas, patriotiškumas, pilietiškumas ir savo krašto pažinimas, siejimas su visos Lietuvos istorija – nedaloma visuma. Vaikas savąją tapatybę pirmiausia pradeda suvokti geriausiai pažįstamoje aplinkoje, t.y. šeimoje. Vėliau per gimtąją kalbą, giminės istorijos, miesto istorijos, krašto kultūros pažinimą. Suvokdami, koks mokykloje svarbus pilietiškumo ugdymo veiksnys, stengiamės ugdymo procese taikyti įvairias gimtojo krašto pažinimo veiklos formas – per istorijos pamokas, kuomet Lietuvos istorijos įvykiai ir procesai siejami su gyvenamosios vietovės istorijos fragmentais, mokant kaip pasirenkamą dalyką (modulį), ir užklasinėje veikloje: organizuojant ekskursijas, susitikimus su vyresnio amžiaus vietos gyventojais, renkant kraštotyrinę medžiagą ir atliekant įvairias kitas veiklas. Galime didžiuotis, kad savo Švenčionių vidurinėje mokykloje turime „gyvą“ muziejų, kuris vadovės Liudmilos Semaško dėka glaudžiai bendradarbiauja su Nalšios muziejumi, kuris į veiklą įtraukia ne tik mokinius, bet ir visą mokyklos bendruomenę. Mokiniai į muziejų ateina kone kasdien, nes jame randa daug įdomios veiklos. „Man muziejuje labai patinka. Jame aš galiu patirti nepaprastą ramybę, pabūti tarp daiktų, kuriuos sukūrė prosenelių rankos, eksponatus paimti, paliesti, apžiūrėti iš visų pusių… Be to, veikla muziejuje, „Jaunojo muziejininko“ užsiėmimai man padeda pažinti save, atrasti gebėjimų, kurie kažkur buvo tarsi pasislėpę“, - kalbėjo viena iš aktyviausių jaunųjų muziejininkių Ineta Lipnickaitė.

Džiugu, jog jau daug metų Švenčionių vidurinėje mokykloje mokiniai renkasi „Gimtojo krašto istorijos“ modulį. Mokytoja Renė Petronienė džiaugiasi, kad mokiniai noriai lanko visus užsiėmimus. Gimtojo krašto istorija – ne tik reikalingas, bet ir labai įdomus bei naudingas dalykas. Mokykloje stengiamės, kad gyvenamosios vietovės istorijos mokymas neapsiribotų tradiciniais istorijos mokymo metodais. Mokiniai negali likti tik pasyvūs klausytojai ir apsiriboti mokytojo perteikiama žodine informacija. Labai svarbu taikyti vadinamuosius aktyvios veiklos metodus, kuomet mokiniai per išvykas aplanko istorines vietoves ir tiesiogiai stebi objektus, renka medžiagą, apklausia vyresnius gyventojus, teiraudamiesi apie praeitį ir pan.

Gimtojo krašto istorijos mokymas neapsiriboja vien tik moduliu, daug dėmesio skiriame ir užklasinei veiklai: mokyklos muziejaus medžiagos rinkimas, kaupimas ir panaudojimas ugdymo procese, projektinė veikla, nukreipta į savo aplinkos pažinimą, kraštotyrinė veikla, Europos kultūros paveldo dienos, kurių renginiuose šiais metais dalyvavome labai aktyviai. Daug įspūdžių mokiniai patyrė Nalšios muziejuje vykstančioje fotografijų parodoje „XX a. pradžios Švenčionių miesto kultūrinis paveldas“. Jie kartu su klasių auklėtojais smalsiai apžiūrinėjo savo miesto pastatų nuotraukas, susipažino su praėjusio amžiaus pradžios miesto vaizdais. Turėjo galimybę apsilankyti ne tik Papildomo ugdymo centre, bet ir viename iš reikšmingiausių istorinių pastatų Švenčionių mieste – buvusios Lietuvių gimnazijos name ir sužinoti, kad nuo pat įkūrimo Švenčionių gimnazija buvo svarbus kultūros ir švietimo židinys. Ne mažiau suintriguoti grįžo ir paskaitos apie Švč. Trejybės stačiatikių cerkvės įrangą ir dailės vertybes klausęsi mokiniai. „Kiek daug mes turime“, - susižavėję sakė jie. Nuoširdžiai dėkojame Europos paveldo dienų organizatoriams už puikią galimybę geriau pažinti praeities vertybes, už netradicines pamokas einant „nuo artimo prie tolimo“, už patirtį, kuri bus panaudota organizuojant įvairias kitas veiklas mokykloje.

Pažindami supančią aplinką, t. y. suvokdami istorinio ir kultūrinio paveldo vertę, pradedame visa tai branginti ir puoselėti. Vadovaudamiesi šia mintimi siekiame, jog mokiniai kaip galima išsamiau būtų supažindinami su „gyvąja istorija“, kuri juos supa. Kuo daugiau mokiniai žinos apie artimiausios aplinkos istorijos ir kultūros paminklus, apie iškiliausius vietos žmones ir jų darbus, kuo daugiau jie savo rankomis prisilies prie šeimos, mokyklos ar vietos muziejuje saugomų relikvijų, tuo daugiau jie supras jų vertę ir kad visa tai reikia saugoti bei branginti. Jei norime, kad jaunimas mylėtų savo kraštą, puoselėtų tai, kas sukurta per amžius, mokykime juos būti ne tik vartotojais, bet ir tyrėjais, kūrėjais. Supažindinkime juos su svarbiausiais gyvenamosios vietovės praeities įvykiais, mokykime ieškoti ryšių su bendrais Lietuvos raidos bruožais, skatinkime rūpintis nykstančiomis tradicijomis, istorijos ir kultūros paminklais.

Irena STUGLIENĖ

 
Reklaminis skydelis