„Visi mes trokštam slapčia pagauti laimės paukštę. Ir skubam visada kažkur toli toli“. O gal tai ir yra tikrasis džiaugsmas?

Š.m. rugsėjo 15 d. vaikų lopšelio darželio „Gandriukas“ priešmokyklinio ugdymo grupės „Drugeliai“ auklėtiniai išvyko su nauju mokykliniu autobusu į Cijonų kaimą. Jau kuris laikas girdime apie Rimo ir Laimos Rakauskų gražiai puoselėjamą senelių sodybą, kurioje augina naminius paukščius. Pažintinės ekskursijos čia pritraukia nemažai lankytojų.

Sodybos kieme mus pasitiko pelėda, kuri papuošė vaikus naminių paukščių kepuraitėmis. Čia ir prasidėjo mūsų kelionė. O tam, kad ieškotume laimės paukštės be baimės ir pilni jėgų, mielai padėjome paruošti pusryčius. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę daužti įvairaus dydžio čia auginamų paukščių kiaušinius į didžiulės keptuvės kraštą. O kol kepė „Pirato akis“ nuo laužo dūmų ne vienas vaikas trynė akutes. Bet neilgai, nes visi špygutes laikėme kišenėse, kad laužo dūmai greičiau surastų reikiamą kryptį. Papusryčiavę ant kelmelių, skubėjome į lauko pavėsinę žolelių arbatos atsigerti, kurios sudėtį sudaro net keturiolikos rūšių žolelės. Gerdami arbatą, žavėjomės senelės spinta, kuri slepia daug paslapčių, bei šviestuvu, kuriam pagaminti reikėjo keturių šimtų trisdešimt kiaušinių lukštų. Prie didelio ir plataus stalo kalbėjomės apie norus, kuriuos čia pat ir užrašėme merkdami paukščių plunksnas į tušą. Na, o norus patikėjome pernešti per pavojų tykančią pelkę į laimės paukštės kalnelį Neidui Kalitončikui, nes jis gimęs rugsėjo mėnesį. Eidami per pelkę, matėme žalio vandens upelį – tai Šreko gimtinė. O kai kas pastebėjo ir meškos rudas ausis... Bet mes buvome drąsūs, ir įveikę visus gamtoje tykančius pavojus, laimingai pakabinome savo norus kalnelyje ant žaliuojančio skroblo. Tikimės, kad jis nenudžiūs... Tupėjome ir didžiausiame Lietuvos lizde, gilinome savo žinias apie paukščius, o už tai gavome prizus – paukščių plunksnas. Kai pasiekėme „Paukščių kaimo“ sparnuočius, netvėrėme džiaugsmu. Vaikai lesino ir kalbino šilkaplunksnius fazanus, povus, putpeles, žąsis, vištas, gaidžius, kalakutus ir netgi stručių porelę. Grožėjomės ir ožkytėmis, triušiais ir Šreko asiliuku, kuris saugo naminius paukščius nuo lapių.

Vaikams tai buvo nuostabi pažintinė ekskursija apie naminius paukščius. Jie į namus sugrįžo pilni kelionės įspūdžių.

Nei už jūrų, nei už marių, nei aukštų kalnų... Lietuvoj, Cijonų kaime, laimės paukštės gėrio darbai stebina visus.

Vaikų tėvelių ir savo vardu nuoširdžiai dėkoju lopšelio darželio „Gandriukas“ direktorei Ulenijai Paklikajavai, kuri operatyviai suorganizavo šią kelionę, bei visiems, kurie mus lydėjo kelionės metu.

Giedrė VERŠELIENĖ