Mes turime 396 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5300
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21501
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97531
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Iš kelionės po Lenkijos Pamario žemę švenčionėliškiai parsivežė neišdildomų įspūdžių

2014 m. rugpjūčio 23 d. šeštadienis Nr. 63 (1401)

Švenčionių r. papildomo ugdymo centro sekmadieninė lenkų kalbos mokyklėlė (mokytoja Vanda Golubeva) kiekvienų metų vasarą išsirengia pakeliauti po Lenkiją. Juk vasaros atostogos – tai geriausias būdas pamatyti ką nors nauja, patirti įspūdžių, patobulinti kitą kalbą. Kelionė taip pat ir geras būdas paskatinti geriausius, pažangiausius, aktyviausius ir veikliausius mokinius. Šią vasarą grupė mokyklėlės vaikų taip pat viešėjo Lenkijoje. Mokytoja V.Golubeva džiaugėsi, kad ir šį kartą kelionę padėjo suorganizuoti rėmėjai, kuriems visi jaučia didelį dėkingumą. Kelionę parėmė ir padėjo suorganizuoti LR Seimo narys Zbignev Jedinskij, Šalčininkų r. meras Zdislav Palevič, Šalčininkų J.Sniadeckio gimnazijos vadovai, Švenčionių r. PUC ir direktorius Stanislav Podvoiskij.

Taigi 10 švenčionėliškių ir 20 šalčininkiečių vaikų draugiškai vienu autobusu išvyko į pažintinę poilsinę kelionę. Mokytojos džiaugėsi, kad jaunimas labai susidraugavo ir smagiai praleido įsimintinų dešimt vasaros dienų.

Pirmiausia kelias tiesėsi į Gdanską, kur svečių iš Lietuvos grupė apsistojo žemės ūkio mokykloje. Gdanskas yra vadinamojo trimiesčio, kurį sudaro senasis pirklių ir universiteto miestas Gdanskas, jaunas uostamiestis Gdynė ir kurortinis Sopotas, svarbiausia dalis. Šio miesto širdis – Motlavos upės krantinė – senasis Gdansko uostas ir centrinė Dlugi Targ (Ilgojo Turgaus) gatvė, iškylantis virš miesto gotikinis masyvas iš plytų – bazilika „Mariacka“.

Jau vien gyvenimas žemės ūkio mokykloje teikė daug įspūdžių ir pramogų: čia pat esančiame žirgyne norintys mokėsi jodinėti, buvo vežiojami bričkomis, o kas nenorėjo, galėjo tiesiog pasivaikščioti ir pasigėrėti išpuoselėtais žirgais ir gražiai sutvarkyta aplinka. Pasak V.Golubevos, Lenkijoje svečius visada sutinka ir išlydi vietos valdžia, taip pat ir šį kartą – pasveikinti atvyko miesto mero pavaduotojas, palinkėjęs geros viešnagės.

Po susitikimo su vietos valdžios atstovais aplankė miesto įžymybes, senamiestį. Tūkstantį metų skaičiuojantis pajūryje išsidėstęs Gdanskas žavi gausybe architektūros ir kitų istorinių bei kultūrinių paminklų, primena čia gyvenusius žymius žmones ir apgaubia savo nepakartojama atmosfera, kur praeitis ir naujovės kuria harmoniją.

Šiam didingam miestui apžiūrėti keliautojai skyrė visą dieną: lankė muziejus, bažnyčias, apžiūrinėjo įvairius miesto lankytinus objektus. Ypač įspūdingi – judantys vargonai, kai jais grojama su kiekvienu garsu juda ir grojančių angelų figūrėlės.

Gdanske 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo II pasaulinis karas. Nors vokiečiai manė, kad užkariauti „Westerplatte“ bus lengva, bet nedidelis būrelis lenkų karių 7 dienas didvyriškai gynė tą žemės lopinėlį. Čia jiems atminti pastatytas akmeninis monumentas, išaugantis iš didelio žalio kupolo prie įėjimo į uostą, primena į žemę įdurtą kardą. Keliautojai aplankė šį paminklą ir čia pat esančią ekspoziciją.

Nepaprastai jautriai įamžintas ir Gdanske neišlikusiose laidojimo vietose palaidotų žmonių atminimas. Jiems pastatytas paminklas, o vieta vadinama neegzistuojančių kapinių kapinėmis. Jau vien savo išskirtiniu užrašu ir įdomia forma paminklas įamžina Gdanske neišlikusias laidojimo vietas, kurios audringų laikmečių ir karų vėtrų buvo sunaikintos. Paminklas pastatytas norint pagerbti visus, kurių vardai ir pavardės nėra žinomi, kurie buvo skirtingų tautybių ir skirtingų tikėjimų – visiems tiems, kurie Gdanske gyveno ir jame mirė.

Pamario vaivadijos miestas Malborkas pasitiko didinga kryžiuočių pilimi, kuri puikiai išsilaikiusi ir joje yra ką pasižiūrėti. Turistams gidas papasakojo, kad kryžiuočiai kadaise taip statė savo pilis, kad priešams uždegus vieną, kitoje matytųsi gaisras, ir būtų ženklas, kad reikia skubėti į pagalba bei stiprinti savo gynybą... Tokių pilių Lenkijoje išlikusių yra trys. Malborko bažnytinio paveldo muziejuje eksponuojama viena iš pirmųjų Biblijų, kuri yra išspausdinta paties Gutenbergo, sukūrusio pirmąją spausdinimo mašiną. Šis vokiečių spaustuvininkas XV a. ketvirtajame dešimtmetyje pagamino rankinį raidžių liejimo prietaisą ir rankinį spaustuvės atspaudų presą. Jis siekė parodyti, kad spausdinta knyga gali būti tokia pat graži ir estetiška kaip ir kaligrafiškai perrašyta.

Na, o kelionė į kašubų žemę nustebino ne vieną. Kašubai – tai vakarų slavų etninė grupė, gyvenanti Lenkijos Pamario vaivadijoje. Jie kalba kašubų kalba ir, žinoma, lenkų, kai to prireikia. Dauguma jų – katalikai. Plačiai žinomi ir vertinami jų pynimo, siuvinėjimo, gintaro apdirbimo, keramikos, medžio drožybos darbai. Jų kalba lenkams, pasak V.Golubevos, panašiai kaip žemaičių lietuviams – beveik nesuprantama. Žinoma, čia taip pat buvo aplankytas muziejus, kuriame yra ir labai ilga lenta, įtraukta į Gineso rekordų knygą.

Kruopščiai surinkta ekspozicija ir lenkų tautos muziejuje, kur suvežtos trobos iš įvairių pasaulio kampelių, kur kažkada gyveno lenkai: Amerikos, Aliaskos, Sibiro tremtinių, čia pat ir vagonai, kuriais sovietams užėmus Lenkiją taip pat buvo vežami žmonės į Sibirą, II pasaulinio karo bunkeris, kuris buvo taip tikroviškai pagyvinamas bombardavimų garsais, kad ta ekspozicija ne vieną gerokai persmelkė tikro karo pojūčiu – net šiurpuliukai bėgiojo...

Kašubų žemė garsi ir muziejumi po atviru dangumi, kuriame stovi namas – „aukštyn kojomis“. Jo stogas apačioje, o pamatai – viršuje. Įėjus į vidų apima toks pojūtis tarsi būtum laive, toks jausmas tarsi tave mėto nuo vienos sienos prie kitos, tad daugelis lankytojų iš tiesų svirduliavo, nors namas stovi visiškai tiesiai ir grindys yra tiesios...

Kiekviena svečių iš Lietuvos diena Lenkijoje buvo savaip įdomi ir palikusi daug įspūdžių. Smagu buvo ir Sopote esančiame vandens pramogų parke, poilsis prie jūros pliaže, pasigėrėjimo vertas Sopoto tiltas - molas – vienas ilgiausių Europoje. Įdomu buvo ir muziejuje, panašiame į Lietuvos Rumšiškes, tik šis buvo skirtas pajūriui, žvejams. Ir švenčionėliškius vaikus iš sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės kelionėje lydėjusi mokytoja V.Golubeva sakė, kad tikrai kiekviena diena buvo įsimintina, kupina gerų emocijų. Kokie gražūs vaizdai atsiveria nuo apžvalgos bokšto, pakilusio virš jūros lygio 329 m., o koks dvasinis pakylėjimas apima apsilankius popiežiaus kalnelyje, o koks geras malonus tingulys tiesiog gulinėjant pliaže prie jūros ar ežero, klausantis bangų mūšos ir gaudant šiltos saulės spindulius! „Visus per dešimt dienų patirtus įspūdžius sunku ir apsakyti, jais dar ilgai dalinsimės nuo rudens vėl susirinkdami į sekmadienines lenkų kalbos pamokėles Švenčionėliuose“, - sakė V.Golubeva.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis