Mes turime 280 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:364
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16565
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92595
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Lietuviškoje pirtyje be vantos neapsieisite...

2014 m. rugpjūčio 20 d. trečadienis Nr. 62 (1400)

Gydomasis lietuviškos pirties poveikis žmogaus kūnui ir sielai savaitgalio stovykloje

Patį pirmą ir kaitrų rugpjūčio savaitgalį Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre buvo karšta visomis prasmėmis: čia vykdant Visuomenės sveikatos remiamą specialiosios programos sveikatos projektą organizuota savaitgalio stovykla suaugusiems „Atgaiva kūnui ir sielai“, paskatinusi Švenčionių rajono visuomenės atstovus: pirtininkus, sveikatos biuro specialistus bei visus, mėgstančius pasilepinti pirties malonumais - prisiminti senosios lietuviškos pirties tradicijas bei papročius, išmokti susirišti gerą vantą, susipažinti su vantų skynimo ir rišimo ypatumais bei vantų savybėmis ir, aišku, vanojimu pirtyje – tapusiu smagiausia šios stovyklos programos dalimi (su šia mintimi, ko gero, sutiks visi dalyvavusieji – autorės pastaba).

Renginio pradžioje susirinkusius stovyklos dalyvius pasveikino Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktorius Kęstutis Lisauskas primindamas, jog žmogaus sveikatos gerinimui skirtas renginys nėra pirmas apžvelgiant Centro veiklas: vykdant sveikatos projektą 2009, 2010 ir 2011 m. buvo organizuotos stovyklos „Sveika ir saugi vaikystė“, 2013 m., vykdant projektą TAPK, organizuota vaikų vasaros poilsio stovykla „Sveikatos gurkšnis“, o šiais metais, vykdant Visuomenės sveikatos remiamą specialiosios programos sveikatos projektą, gautas finansavimas suaugusiųjų stovyklai „Atgaiva kūnui ir sielai“ organizuoti. Taip pat K.Lisauskas nepamiršo padėkoti šio projekto autorei, direktoriaus pavaduotojai Irenai Turčinskienei už parodytą iniciatyvą bei rūpinimąsi mūsų rajono visuomenės poreikiais, pasidžiaugdamas, kad vis dar palyginus retokai organizuojant renginius suaugusiems, su kiekvienu jų atsiranda vis daugiau dalyvių, vadinasi, tokio tipo renginių paklausa auga.

Šio suaugusiems skirto renginio sumanytoja I.Turčinskienė, kalbėdama apie projekto programą, akcentavo, jog pati dažnai susimąstydavo apie bėgančius metus, nesibaigiančius darbus ir laiko, skirto rūpinimuisi savimi, savo sveikata, stoką, todėl, atsiradus tinkamai progai bei prisiminus vaikystėje patirtą ypatingai gerą savijautą po pirties, gimė mintis parašyti projekto programą, pristatančią lietuviškos pirties tradicijas, atskleidžiančią pirties naudą žmogaus organizmui bei savijautai. Projekto autorė tikino turėjusi viltį, kad pirties tema sulauks atgarsio visuomenėje, nes kaitinimasis pirtyse populiarus mūsų tautiečių tarpe, tik bėda, kad daugeliui žmonių iki šiol trūksta elementarių žinių, kaip teisingai surišti ir naudoti vantas, kaitintis pirtyje nepakenkiant savo sveikatai ir pan. I.Turčinskienė teigė besidžiaugianti, kad, vykdant suaugusiems skirtą projektą, atsirado galimybė pakviesti ilgametę šių kraštų pirtininkę Nijolę Nagurnaitę, turinčią Aukštaitijos NP ženklo sertifikatą, bei Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorę Daivą Vinogradovą, kurios sutiko tapti šio renginio lektorėmis.

Pirmą kartą Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre besilankanti tarptautinių pirtininkų konkursų dalyvė, Lietuvos pirtininkų asociacijos narė ignalinietė Nijolė Nagurnaitė susirinkusius patikino, jog pirtis – ne tik sveikatos, bet ir magijos, metafizikos ir gamtos dėsnių šaltinis. Todėl žmonės, kurie reguliariai lankosi pirtyse, paprastai yra žvalūs, energingi, nesiskundžia sveikata. Beje, sveikatos ir žvalumo jiems suteikia ne tik maudynės, bet ir pirtyje atliekamos procedūros, sukeliančios gausų prakaitavimą ir išvalančios visą žmogaus organizmą, kurios savo poveikiu pakeičia fizinius pratimus. Veikiant aukštai temperatūrai, atsiveria odos poros, pro kurias su prakaitu pasišalina druskos ir sunkieji metalai. Pirtys ypač naudingos šiais laikais, kai žmogaus organizmas dėl blogos ekologijos greičiau užsiteršia. Todėl šiuolaikiniam žmogui, kuriam medikai nėra uždraudę pirties, derėtų joje reguliariai maudytis, kaitintis ir vanotis. Toliau pirtininkė apžvelgė senosios lietuviškos pirties tradicijas bei papročius, palietė aromaterapijos pirtyje klausimą, papasakojo apie tradicinių ir kitų augalų, naudojamų pirtyje, savybes. Pasak jos, žolynai pirtyje gali būti naudojami visus metus. Tai natūrali gamtos dovana žmogui, leidžianti atgaivinti visą kūną, atgauti fizinę ir emocinę darną, pašalinti stresą ir nuovargį, mažinti antsvorį. Unikalios augalų savybės praverčia taikant fizinę ir emocinę terapiją, fitoterapiją, aromaterapiją, vandens procedūras. Toliau kalbėjusi pirtininkė nepamiršo įvardinti vantų rišimo subtilybių: anot jos, geriausia vantas rišti esant priešpilnio mėnulio fazei – tuomet medžių lapai tvirčiausi, todėl, naudojant tokias vantas, žmogui perduodamos geriausios augalų savybės. Vantų rišimo laikas labai griežtai neribojamas – kol medžių lapai nepageltę, tol galima jas rišti, aišku, yra tam tikrų taisyklių renkant kitus augalus, kurių verta paisyti siekiant perimti didžiausią gamtos teikiamą gyvybinę energiją. Vėliau patyrusi pirtininkė aptarė įvairių medžių vantų savybes, jų pritaikymą pagal paskirtį, pateikė skirtingų medžių derinimo rišant jų šakeles į vantas detales, atskleidė šių medžių sąsajas su mitologija ir tautosaka, priminė įvairių odos valymo ir gražinimo procedūrų, atliekamų pirtyje, naudingumą, akcentavo pirties patalpų priežiūros ir vėdinimo svarbą, taip pat atsakė į visus pateiktus besidominčiųjų klausimus, o baigdama paskaitą-pokalbį, pakvietė susirinkusiuosius aktyviai dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose užtikrinusi, kad tai padės atgauti fizines ir dvasines jėgas, nusimesti rūpesčių naštą bei pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Įdėmiai išklausę pirmąją teorinę programos dalį, stovyklautojai išėjo į Centro kiemą, kur toliau vadovaujami N.Nagurnaitės, nešini sekatoriais bei išsisklaidę grupelėmis, nuskubėjo skirtingų medžių link – reikėjo paruošti tinkamą žaliavą vantoms rišti. Pirtininkė pasistengė dalyviams priminti, kad prieiti prie medžio galima tik teigiamai nusiteikus, svarbu gražiai jo paprašyti, kad šis padovanotų keletą šakų - kitaip medis neatiduos savo magiškų galių, o surištos vantos nebus tokios naudingos. Kai ant paupyje stovinčios pavėsinės stalo nugulė įvairių medžių šakelių glėbiai, N. Nagurnaitė ėmėsi susirinkusiesiems rodyti, kaip teisingai sudėti atitinkamo ilgio šakeles formuojant vantą, jas sutvirtinti virvute užrišant ypatingą mazgą, bei pasiūlė kiekvienam dalyviui susirišti po tris skirtingas vantas. Po trumpos pamokėlės, vis dar klausdami jos patarimų, linksmai nusiteikę pirties mėgėjai ėmėsi intensyvios praktinės veiklos - taip po geros valandos darbo pavėsinė pasipuošė įvairiausių rūšių vantomis.

Po maudynių vėsiuose visai čia pat srovenančios Žeimenos upės vandenyse ir sočių pietų, stovyklautojai išklausė dar vieną paskaitą apie pirtį ir sveiką mitybą, organizmo dehidrataciją, pirties gėrimus, alkoholį pirtyje. Jos lektorė, Visuomenės sveikatos biuro direktorė D.Vinogradova pasidžiaugė, jog šis visuomenės sveikatos gerinimo projektas vienintelis rajone gavo tokį finansavimą, koks buvo numatytas. Toliau buvo aptartos didžiausios pirties mėgėjų daromos klaidos bei pasidalinta patarimais, kaip jų išvengti. Specialistė pabrėžė mintį, kad kaitinantis pirtyje, labai svarbu stebėti savo savijautą, ypač tiems, kurie serga ligomis, ribojančiomis mėgavimąsi pirties malonumais, bei mokėti tinkamai suteikti pirmąją pagalbą atsitikus nelaimingam įvykiui. Apibendrinusi lektorės išsakytas mintis, žingeidiems skaitytojams pateikiu dešimt jos išvardintų sveikos pirties taisyklių, kurių pravartu laikytis:

1. Negalima eiti į pirtį sočiai prisivalgius, bet taip pat nerekomenduotina eiti visiškai alkanam;

2. Kategoriškai draudžiama kaitinantis ir per pirties procedūras vartoti alkoholį. Apsvaigęs asmuo pirtyje nepatirs gydomojo poveikio, be to, gali kilti grėsmė jo sveikatai;

3. Pirmas užėjimas į garinę turėtų būti trumpas – tai tik apšilimas. Organizmo termoreguliacijos ir adaptacijos mechanizmai nespėja greitai prisitaikyti prie staigių temperatūros pokyčių;

4. Ant gultų geriau gulėti, o ne sėdėti. Gulint karštis vienodai veikia visą kūną, atsipalaiduoja raumenys. Sėdomis temperatūrų skirtumas tarp galvos ir kojų gali siekti net 30 laipsnių, todėl organizmui tenka daug didesnis šilumos krūvis;

5. Nereikia siekti pirties rekordų – būtina reaguoti į savijautos pasikeitimus. Savijautai pablogėjus, reikia iš karto nutraukti kaitinimąsi pirtyje;

6. Norint, kad vanojimosi poveikis būtų stipresnis, geriau padidinti temperatūrą, nei ilgiau vanoti;

7. Pirtyje nerekomenduojama vartoti šaltų gėrimų;

8. Vienam kaitintis nerekomenduojama. Dviese tai daryti saugiau, be to, yra kam pavanoti.

9. Vantos parenkamos atsižvelgiant į jų gydomąsias savybes ir procedūros tikslus;

10. Muilu rekomenduojama praustis tik po paskutinio užėjimo į garinę.

Įsidėmėję Visuomenės sveikatos biuro direktorės D.Vinogradovos patarimus, tradicinės lietuviškos pirties šalininkai ruošėsi svarbiausiam momentui – kaitinimuisi pirtyje bei vanojimo pamokėlėms. Čia vėl šeimininkavo pirtininkė N.Nagurnaitė, kuri mokė projekto dalyvius vanojimo pradžiamokslio, pademonstravo klasikinį vanojimą paragindama prisijungti visus dalyvius, supažindino su kitomis vanojimo technikomis akcentuodama, kad vanojimasis – tai speciali masažo technika, pagerinanti kraujo cirkuliaciją tiek viršutiniuose, tiek giliausiuose odos sluoksniuose, teigiamai veikianti limfinę sistemą. Anot pirties žinovės, kiekvienoje vantoje gausu fitoncidų, malšinančių bakterijų sukeltus negalavimus, ir lakiųjų aliejų, lėtinančių odos senėjimą, todėl pravartu vanotis skirtingų rūšių vantomis, veikiant visą kūną ar atskiras jo sritis. Taip pat pirtyje projekto dalyviai mokėsi nušveisti odą naudodami natūralias priemones (druską, medų, molį) bei išbandė glostomąjį masažą ir savivanojimą. Visą pusdienį pirtyje besikaitinę stovyklautojai, aplink save skleisdami nuostabų įvairių vantų suteiktą aromatą, pertraukėlių metu vis skubėdavo atvėsti išsimaudydami Žeimenos upėje...

Praskaidrintos šiltu tarpusavio bendravimu, nepastebimai pralėkė pora stovyklos dienų, padovanojusios pirties entuziastams turiningai praleistą savaitgalį bei gerą nuotaiką. Pasimėgavę pirties malonumais, padedančiais išsaugoti sveikatą, žvalumą ir grožį, atsisveikindami dalyviai vylėsi, kad galbūt šis projektas tęsis ateityje, o tokia jų garsiai išsakyta mintis – geriausias įrodymas, kad projektas pasiekė savo tikslą.

Danutė RASTENIENĖ

 
Reklaminis skydelis