Mes turime 58 svečius online

Apsilankymų šiandien:46
Apsilankymų vakar:682
Apsilankymų šį mėn.:12620
Apsilankymų iš viso:1533547

Negalia – ne kliūtis būti aktyviam

2014 m. liepos 23 d. trečiadienis Nr. 55 (1393)

Švenčionėlių socialinių paslaugų centre veikia Dienos centras žmonėms su negalia

Į žmogų su negalia mes vis dar žiūrime su užuojauta, skausmu ir vis dar stengiamės išlaikyti tam tikrą atstumą. Kai kurie iš mūsų visuomenės tarpo jaučiamės bejėgiai bendraudami su negalios ištiktais žmonėmis. Mes nežinome, kaip reikėtų su jais elgtis ar užmegzti kontaktą, nes jie yra jautrūs bet kokiai pasakytai minčiai. Mes bėgame nuo savo bejėgiškumo paslėpdami juos. Taip išvengiame būtinybės juos matyti. Kai kurie iš jų daugeliui sukelia neestetišką ar bauginantį įspūdį, nes jie atrodo kitokie ir elgiasi ne taip, kaip mes tikimės. Baimė užkerta kelią juos pažinti, suprasti, bendrauti. Žinių stoka teikia mūsų destruktyviai vaizduotei daugiau erdvės. Tad negalios fenomenas daugeliui suprantamas ir priimamas kaip negatyvas. O juk neįgalieji taip pat gali sportuoti ir kurti bei aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Jau XVIII a. Prancūzijoje buvo suvokta, jog negalia tai nėra kliūtis kurti meną ar realizuoti save visuomenėje.

Penkiolika socialinio darbo su neįgaliaisiais metų man leido visapusiškai pažinti tuos, kurie yra tarp mūsų ir kuriems reikia mūsų pagalbos. Dirbdama šį atsakingą, įdomų ir reikalingą darbą matau, kad žmonės, siekiantys integracijos, praranda baimę dėl savo negalios ir nustūmimo į pašales. Jie įsitikina, jog ir sveikieji, ir turintys negalią dažniausiai turi tuos pačius tikslus. Tačiau visos socialinės permainos vyksta tik tuomet, kai žmogus pradeda pozityviai mąstyti, jog negalia – tai ne kliūtis, o tik išbandymas. Socialinis darbas – tai ta varomoji jėga, padedanti atsirasti tokioms permainoms. O tikras socialinis darbuotojas – tai tas žmogus, kuriam visapusiškai rūpi socialiai pažeistas ar likimo nuskriaustas asmuo. Juk jis privalo būti ne tik paslaugų teikėju, bet ir tarpininku, gynėju, vertintoju, mokytoju, elgesio keitėju, mobilizuotoju, koordinatoriumi, netgi kai kuriose situacijose – draugu ir t.t. Vadinasi, didelį vaidmenį asmens socializacijos, jo socialinės atskirties mažinimo bei asmenybės suvokimo – aš galiu – procese vaidina socialinis darbuotojas. Tačiau tam reikalingos ne tik žinios, patirtis ar profesionalumas. Asmens socializacijos procesui būtinos „darbo priemonės“ – vieta ir aplinka.

Džiugu, jog laikui bėgant mūsų savivaldybė žmogui su negalia skiria vis daugiau dėmesio, numatydama vis platesnes veiklos gaires – užtikrinti neįgaliųjų lygias galimybes naudotis socialinės pagalbos priemonėmis, pritaikytu būstu ar aplinka, socialinėmis paslaugomis, užimtumu, mokslu. Nuo šių metų sausio 1 dienos įkurtas naujas Švenčionėlių socialinių paslaugų centras – tai ta vieta, kur atėjęs žmogus gaus visokeriopą jam reikalingą pagalbą. Centras susideda iš kelių struktūrinių padalinių, kurių vienas – Dienos centras žmonėms su negalia.

Dienos centras žmonėms su negalia jau veikia. Jame teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, asmens socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei sociokultūrinės paslaugos. Nors centras neįgaliesiems veikia vos keletą mėnesių, jame jau įregistruoti ir vienokias ar kitokias socialines paslaugas gauna 47 asmenys. Tai – žmonės, kurie nenori užsisklęsti savyje, noriai bendrauja su bendraminčiais, kuriems rūpi jų gyvenimo kokybė, rajono visuomeninis gyvenimas, sportas, saviveikla, rankdarbiai, kelionės. Centro patalpos pritaikytos įvairioms veikloms bei poilsiui – du užimtumo kambariai, kuriuose vyksta siuvimo, mezgimo bei sporto užsiėmimai; didžiulis poilsio kambarys, kuriame vyksta grupiniai užsiėmimai, repeticijos, grupiniai pokalbiai, galima pažiūrėti televizorių, pasiklausyti muzikos; jauki virtuvėlė, kurioje lankytojai gali papietauti, išgerti arbatos, pabendrauti. Socialinio darbuotojo kabinetas – ne mažiau jaukus, šviesus. Jame sprendžiamos lankytojų bei jų šeimų problemos taikant pačius efektyviausius konsultavimo metodus, palaikant jaukią bendravimo atmosferą, laikantis konfidencialumo principų, informuojama centro veiklos ar kitais lankytojams aktualiais klausimais. Jaukios ir kitos centro patalpos – du tualetai, iš kurių vienas pritaikytas žmonėms su negalia, yra dušas. Centras žmonėms su negalia suprojektuotas ir pritaikytas pagal visus reikalavimus – įrengta priešgaisrinė bei apsaugos sistema, platūs įėjimai į visas centro patalpas kviečia į centrą ir žmones, judančius tik vežimėlio pagalba.

Kad centre išties jauku, gera užeiti, pasibūti, realizuoti save įvairiose veiklose ar pabendrauti, gali pasakyti ir patys lankytojai, tie, kuriems Dienos centras žmonėms su negalia tapo antraisiais namais. Smagu, kad į centrą užsuka ir ne švenčionėliškiai, tie, su kuriais dirbau daug metų. Aš negaliu užtrenkti durų prieš nosį žmogui, kuriam reikia mano pagalbos, kuris pasitiki manimi. Jeigu tik turiu laisvą minutę, būtinai priimu ir tuos, kurie čia atvyksta ir iš kitur. Neseniai, baigiantis birželiui, Dienos centro žmonėms su negalia lankytojams suorganizavau kelionę į Dzūkiją pasižvalgyti po Grūto parką, aplankyti Druskininkų bažnyčią, pasibūti Merkinės piramidėje bei Pirčiupiuose. Ekskursijoje dalyvavo ne tik Dienos centro lankytojai, bet ir kiti žmonės iš įvairių rajono kampelių. Iš viso vyko 56 asmenys. Juk negaliu atstumti tų, kurie skambina ir prašo priimti į kelionę, kai yra laisvų vietų. Aišku, pirmiausiai aš rūpinuosi savo Dienos centro žmonėms su negalia lankytoju. Kaip juo tapti? Labai paprasta. Tereikia tik pasiimti asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę, neįgalumo ar pensininko pažymėjimą) ir ateiti į Švenčionėlių socialinių paslaugų centrą (Vilniaus g.130, Švenčionėliai). Jo kieme, arčiau Mindaugo gimnazijos stovi gražus, jaukus pastatas su užrašu „Dienos centras žmonėms su negalia“. Visa kita – jau socialinio darbuotojo darbas: jūs būsite maloniai priimtas, supažindintas su visa Dienos centro veikla, socialinis darbuotojas išsiaiškins jūsų poreikius, užpildysite paprastą Dienos centro lankytojo anketą ir jau galite į centrą ateiti kai tik panorėsite. Čia - jūsų antrieji namai, čia – jūsų draugai, jūsų savirealizacija, produktyvus bendravimas bei poilsis.

Dienos centre kuriasi nauji meno mėgėjų kolektyvai – folklorinis bei vokalinis ansambliai, teatro grupė, humoro grupė. Turinčius dainavimo gebėjimų, kviečiu į besikuriantį Senjorų chorą, o prijaučiančius religinei giesmei – į religinių-apeiginių giesmių ansambliuką. Tiems, kuriems namuose nėra sąlygų megzti ar siūti, Dienos centre yra viskas, ko reikia – mezgimo ir siuvimo mašinos. Čia galima išmokti įvairių kitų rankdarbių, nes puoselėjamas įvairus menas. Neįgaliųjų rankomis pagamintų darbų neslėpsime spintoje – jie keliaus po respublikines ar rajonines žmonių su negalia darbų parodas. Dainavimas ir vaidyba taip pat keliaus po Lietuvą – dalyvausime įvairiuose žmonių su negalia ar pagyvenusių žmonių konkursuose, projektuose, renginiuose. Tuo labiau, jog užmegzti ir palaikomi socialinio bendradarbiavimo ryšiai ne tik su rajone veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinės globos namais ar kitomis įstaigomis. Daug metų bendradarbiauju su Aukštaitijos regiono nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros įstaigomis, ieškau naujų ryšių, vykdau projektinę veiklą, į kurią įtraukiu vis naujus neįgaliųjų kolektyvus iš kitų miestų ar rajonų. Tad Dienos centro lankytojų pastangos bus matomos ne tik rajone, bet ir už jo ribų.

Nors Dienos centras žmonėms su negalia jau veikia, tačiau oficialus ir iškilmingas jo, kaip ir visų kitų Švenčionėlių Socialinių paslaugų centro vykdomo projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų suaugusiems asmenims su negalia ir socialinės rizikos šeimoms infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone“ centrų atidarymas planuojamas rugsėjo mėnesį.

Įpusėjus vasarai, negalios paliestiems ir pagyvenusiems žmonėms linkiu daugybės gražių vasaros akimirkų ne tik Dienos centre žmonėms su negalia, bet ir su šeima, artimu žmogumi, draugu, gero poilsio stiprinant sveikatą gamtoje ar prie jūros, leidžiant laiką su brangiais anūkais. O kolegoms noriu palinkėti stiprybės, kantrybės ir didžiulių pastangų. Juk mūsų visų pastangos reikalingos tam, kad žmonės su negalia galėtų gyventi nepriklausomai, oriai ir visapusiškai dalyvautų rajono visuomeniniame gyvenime. Manau, jog kiekvieno socialinį darbą dirbančio pareiga – rasti raktą į skausmo sužeistą širdį ir ją atrakinti gėriui, grožiui ir prasmingam gyvenimui.

Giedra KAMINSKIENĖ

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis