Mes turime 282 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2676
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12863
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88893
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Bažnyčios istorija

2014 m. gegužės 31 d. šeštadienis Nr. 41 (1379)

Jau daugiau nei 100 metų Švenčionis puošia 1900 metais konsekruota mūrinė bažnyčia. Važiuoji nuo Švenčionėlių ir pirmiausia pamatai bažnyčios bokštus, važiuoji nuo Ignalinos, taip pat matai baltą lyg gulbę bažnyčią, toks pats vaizdas atsiveria ir važiuojant nuo Reškutėnų ar Vilniaus. Sunku net įsivaizduoti, kaip atrodytų Švenčionių urbanistinis peizažas be bažnyčios, bet ši bažnyčia stovi tik 114 metų, ir apie jos statybos peripetijas pakalbėsime kiek vėliau, o dabar, atsukę istorijos laikrodį 600 metų atgal, pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodė prieš tai stovėjusios šventovės. Teks pasitelkti vaizduotę, nes išskyrus istorijoje išlikusius aprašus, nieko kito nėra. Nėra išlikę nei priešpaskutinės bažnyčios paveikslo, nei fotografijų.

Kaip jau minėjau pirmame straipsnyje, skirtame Švenčionių Visų Šventųjų parapijos 600 metų jubiliejui, manoma, kad pirmoji Švenčionių bažnyčia 15 amžiaus pradžioje buvo pastatyta Vytauto Didžiojo ar jo nurodymu. Visa tai buvo padaryta 1414 metais. Ir nors nėra išlikęs fundacijos aktas, bet net keliuose šaltiniuose nurodoma ši data. Tad, kokia buvo pirmoji Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia, gal net nedidelė bažnytėlė? Kiek ilgai ji išstovėjo? Tikslių duomenų ir rašytinių šaltinių, kuriais remiantis būtų galima remtis, nėra, juolab, kad apie pirmą šimtą parapijos ir bažnyčios gyvavimo metų nėra jokių įrašų. Dokumentai dingę. Tiek istorikas Jonas Juodagalvis knygoje „Švenčionys: dvaras-miestelis-miestas“, tiek Sigitas Bukėnas savo diplominiame darbe pažymi, kad Vytauto laikais statyta bažnyčia buvo nedidelė ir išstovėjo daugiau nei 200 metų, 1634-1638 metais bažnyčia buvo rekonstruota, o kai kur rašoma, kad buvo pastatyta nauja ir ją 1638 metais konsekravo Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina. Tai buvo medinis šešiakampis 40 uolekčių ilgio ir 16 pločio nežinomo stiliaus statinys su 6 bokšteliais, šonu į miestą. Kadangi uolektis – ilgio matas nuo 66 iki 71 cm, tai apytiksliai galime paskaičiuoti, kad 1638 metais konsekruotos bažnyčios ilgis buvo apie 20 metrų, o plotis virš 10 metrų. Ne toks jau ir didelis tas pastatas buvo, prie kurio kiek vėliau buvo pristatytos dvi zakristijos, ir po šių pristatymų ir pertvarkymų Švenčionių bažnyčia įgijo kryžiaus formą.

Kiek stovėjo restauruota ir perstatyta, o gal pastatyta nauja Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia? Pagal vienus šaltinius gana ilgai, o pagal kitus – vos šimtą metų, bet, kaip rašoma 1851 metų bažnyčios apraše, 1816-1819 metais klebono Jono Nedzveckio ir paklebonio kunigo Kulikausko pastangomis vėl vykdomi bažnyčios rekonstrukcijos, o gal ir statybos darbai. Iš principo mums tai ne tiek ir svarbu, svarbu tai, kad pastatyta bažnyčia buvo gerokai ilgesnė – apie 28,5 metro, o plotis išliko beveik toks pats – 11,5 m. Bažnyčios išorė buvo apkalta dailylentėmis, gontų stogas ir išorės sienos dažytos pokostu. Bažnyčioje buvo 13 langų, 3 mediniai dailiosios drožybos altoriai. Kunigas dekanas Mikalojus Kazlauskas 1853 metais bažnyčią dar padidino, iš frontono pristatė 13 uolekčių (apie 9 m). Ir visgi medinė bažnyčia jau neatitiko didžiulės ir gausios parapijos poreikių, nes, kaip jau minėjau pirmame straipsnyje, 1875 metais Švenčionių parapijoje buvo 12 tūkst. 14, 1880 m. – 13 tūkst. 88, o 1901 m. – net 16 tūkst. 830 parapijiečių. Todėl verkiant reikėjo naujos, didelės šventovės. 1889 m. buvo suprojektuota mūrinė Švenčionių bažnyčia.

Pastatyti naują bažnyčią net ir didelei parapijai – uždavinys nelengvas, todėl statybai organizuoti buvo sudarytas parapijiečių komitetas, kuriam vadovavo parapijietis, rusų armijos atsargos generolas leitenantas Kazimieras Čechavičius, bet net ir jam ne visada pavykdavo susitarti su caro valdžios vietininkais. Reikalaujant generalgubernatoriui, teko keisti projektą ir atsisakyti puošnios išorės ir visgi nepaisant visų kliūčių 1898 metais parapijiečių ir mecenatų pastangomis Švenčionyse iškilo didelė mūrinė romantiško-eklektiško stiliaus bažnyčia. Ją 1900 gegužės 16 d. per Sekmines konsekravo Vilniaus vyskupas Steponas Aleksandras Žvėravičius. Nors ir konsekruota, bažnyčia ir toliau buvo gražinama ir puošiama. Beje, pagrindiniai bažnyčios statybos rūpesčiai gulė ant tuometinio parapijos klebono, dekano Mozės Jusevičiaus pečių. Jo įsakymu aplinkinių vietovių valstiečiai vežė bažnyčiai reikalingas medžiagas. Klebono rūpesčiu išpuošta bažnyčia buvo puošni. Kunigas Mozė Jusevičius Švenčionyse kunigavo nuo 1872 m. iki savo mirties 1908 m., palaidotas Švenčionių kapinių senojoje dalyje. Norėdamas surasti jo kapą nemažai pavargau, tik su kapines šienavusio vyro pagalba pavyko surasti naujosios Švenčionių bažnyčios statytojo kunigo Mozės Jusevičiaus kapą. Minint parapijos 600 metų jubiliejų galbūt reikėtų kažkokią nuorodą pastatyti. Visgi šis žmogus Švenčionių kraštui atidavė didelę dalį savo gyvenimo ir kunigystės metų. Prie šios asmenybės dar sugrįšime kitame straipsnyje, kuriame kalbėsime apie parapijos klebonus ir vikarus, kunigus, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie Švenčionių parapijos ir bažnyčios gyvavimo ir išlikimo. Statant bažnyčią daug dirbo ir kunigas Povilas Kolas.

Generolas Kazimieras Čechavičius ne tik vadovavo bažnyčios statybos komitetui, bet ir pats skyrė nemažai savo lėšų. Jo lėšomis ir medžiagomis buvo įrengta presbiterija ir didysis altorius. Kazimieras Čechavičius bažnyčiai paaukojo monstrancijų, taurių, sidabrinių sietynų, čerpių stogą perdengė cinkuota skarda. Dėkingi parapijiečiai bažnyčioje pastatė mecenato biustą, kuris stovi iki šiol. Tiesa, 1911 m. caro valdžia buvo įsakiusi biustą pašalinti, bet kurijai pavyko įrodyti, kad generolas daug prisidėjo prie bažnyčios statybos ir jo biustas paliktas ramybėje. Kazimieras Čechavičius mirė 1923 m. ir palaidotas kapinaitėse netoli Paguliankos. Generolo brolis Stanislovas Čechavičius savo lėšomis 1914 m. kairiojoje navoje įrengė altorių su šv. Pranciškaus ir šv. Stanislovo paveikslais, o turtingas parapijietis Mikalojus Petkevičius fundavo savo patrono šv. Mikalojaus altorių ir sietynus. Klebonas Jurgis Mačiulskis įrengė modernius vargonus, ant kurių ir dabar yra varinė lentelė su užrašu: „M.Masalskio garu varomas pabrikas vargonų Panevėžyje. Opus 51 Sidabro medalis 1904. Sidabro medalis 1905.“

Laikui bėgant bažnyčia ne kartą buvo tvarkoma, perdažoma. Artėjant bažnyčios 100 metų jubiliejui ji vėl buvo tvarkoma, gražinama. Darbus pradėjo klebonas Marijonas Savickas, o užbaigė klebonas Vidmantas Rudokas. Dabartinis parapijos klebonas Vidas Smagurauskas sutvarkė šventoriaus tvorą, buvo iškloti trinkelėmis takai, įrengtas apšvietimas. Nemažai lėšų paskutiniam bažnyčios remontui skyrė Vyriausybė ir Švenčionių rajono savivaldybė. Bendromis pastangomis atnaujinta Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia ne tik puošia Švenčionių miestą, žavi tikinčiuosius savo puošnia aplinka, bet ir traukia prašalaičio žvilgsnį. O minint Švenčionių parapijos 600 metų jubiliejų čia birželio 15 d. vyks didinga šventė, apie jos programą informuosime artėjant šventei.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis