Mes turime 347 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4705
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14892
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90922
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ateitį kuria valdančiosios koalicijos sprendimai

2014 m. gegužės 31 d. šeštadienis Nr. 41 (1379)

Rinkimai po rinkimų…

Šalies politinį gyvenimą ir asmenis, norinčius aktyviai dalyvauti jame, periodiškai supurto artėjantys rinkimai – Seimo, Prezidento, Europarlamento, savivaldybių. Prieš rinkimus visi veržiasi kalbėti, nori būti matomi. Seimo kadencija dar neįpusėjo, Prezidentą ir europarlamentarus ką tik išrinkome. Artimiausi rinkimai, ir jau ne už kalnų, savivaldybių rinkimai. Jie labai svarbūs, nes savivaldai priskiriama vis daugiau funkcijų, vietos politikai labai arti rinkėjų, daugelis juos pažįsta iš veido, susiduria gatvėje. Rinkti juos reikia ypač atsakingai, kad netektų gailėtis jau po kelių dienų. Kol iki rinkimų dar pakankamai laiko, kad mano nuomonė nebūtų laikoma agitacija, politine reklama ar dar kažkuo, nusprendžiau pasidalinti savo įžvalgomis. Juk esu vienas seniausiai dalyvaujančių politikoje – dar nuo tikrojo Sąjūdžio laikų.

 

Valdantieji ir opozicija – amžina kova

Niekas nesiginčija, kad opozicijos vaidmuo – kritikuoti, bet tai turi būti daroma iš gerų paskatų, dalykiškai, taktiškai, geranoriškai, teikiant pasiūlymus. Ką daro mūsų opozicija? Viską neigia, peikia, net aukščiausius pasiekimus menkina, nepakyla aukščiau asmeniškumų, nuolat puldinėdami rajono merą Vytautą Vigelį. Supranta, kad dėl jo aukštos kultūros, kompetencijos, diplomatinių savybių opozicijai tenka amžinai sėdėti opozicijoje. Kęstutis Trapikas mėgsta girtis, kad į jį kreipėsi rinkėjai. Ar tikrai? O kas girdėjo – gal čia tik svajonės ir fantazija? Nesuprantu, ko į jį tuščiai kreiptis, jeigu jis nieko nesprendžia, ir žmonės seniai tuo įsitikino. Demokratinėje valstybėje sprendimus priima dauguma.

 

Opozicija liko it musę kandę

Mano nuomone, rajono politiniame gyvenime išryškėjo du esminiai dalykai. Pirma, opozicijai taip ir nepavyko suskaldyti valdančiosios koalicijos, o bandymų buvo daug – bandyta sukiršinti tai su lenkais, tai su valstiečiais, jau nekalbant apie nuolatinį šmeižtą ir purvo pylimą, nesibodima ir ant rajono purvo drėbtelėti – neva čia viskas blogai, visi kvaili, nė nesusimąstant, kad jie patys to rajono dalis.

Antras išskirtinis momentas – kai nepavyko suskaldyti valdančiosios koalicijos, opozicija pati pakriko, net nesimato aiškaus lyderio. Juo buvęs Rimas Klipčius, mano nuomone, buvo įpratęs viską spręsti savo kažkada turėto autoriteto, įtakos, net baimės varymo būdu. Apie 1995 – 1996 metus, kai Rimas Klipčius atėjo į liberalų partiją, gal tai ir buvo veiksminga, bet dabar juk kiti laikai – neliko nei Kauno nusikalstamo pasaulio tinklo, nei Vilniaus brigados, nei kitų gaujų, tai jau praeityje.

Prieš keletą metų bandymas įbauginti mane, kai taryba rinko merą – žinomas įvykis, tyrė pareigūnai, vėlesnė istorija su romais, kai trys solidaus amžiaus, apie 50 metų, jo partijos sąraše buvę kandidatai į rajono tarybą su lazdomis išėjo prieš žmones, su kuriais užaugo viename miestelyje. Nustebau, kad Rimas Klipčius nuo tų įvykių neatsiribojo, o visur aktyviai reiškėsi. Tolimesnėje praeityje dar kaip „repeticija“ – buvusio bankininko Rimanto Čeponio bauginimas – jo namo durų spardymas. Vis tas pats stilius – brutali jėga, matyt, kitokio konfliktų sprendimo žmogus nežino. Aš manau, kad tokių asmenų buvimas rajono taryboje – nesusipratimas. Arba žmonės nesupranta, už ką balsuoja, arba galimai paskatinti.

 

Liberalcentristų griūtis

Opozicijoje vienybės nėra. Kęstutis Trapikas ir Kęstutis Savickas skundė VTEK (Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai) grupę tarybos narių dėl balsavimo tvirtinant biudžetą. Už biudžetą nebalsavo visa opozicija, o skundą pasirašė tik du. Ką tai rodo? Nėra sutarimo, bendros pozicijos. Tai akivaizdu nuo tada, kai Liberalų ir centro sąjunga ėmė byrėti, ir nė vienas asmuo nepateko į Seimą. Negavusi valstybės dotacijos, partija neturi iš ko gyventi, griūtis dar pagreitėjo, Europarlamento rinkimai tą patvirtino – liberalcentristai surinko vos vieną procentą rinkėjų balsų. Šita partija jau mirusi. Jos skyriui mūsų rajone taip pat galas. Kas gali – bando gelbėtis. Pavyzdžiui, Kęstutis Trapikas gali bandyti pereiti į Liberalų sąjūdį, pasilikdamas Kęstutį Savicką kaip skydą. Panašu, kad tai jau vyksta – abu Kęstučiai dažnai matomi kartu.

Abiems Klipčiams – tėvui ir sūnui, kuriuos užgriuvo didelės finansinės problemos, ne tas galvoje, bet apie tai – šiek tiek vėliau.

 

Kas gero jaunimo rezerve?

Kaip ir visur, taip ir politikoje, brandi karta galvoja apie ateitį ir pamainą. Kadencijos pradžioje galvojau, kad pamaina gali susiformuoti – taryboje trys jauni asmenys: pirmą kartą išrinkti Darius Velička ir Rimantas Klipčius, iš seniau – Kęstutis Savickas, iš kurio, prisipažinsiu, tikėjausi daug, dėjau pastangas vesdamas į politiką, bet dabar tegaliu pasakyti, kad tai buvo mano didžiausia klaida, nevykęs projektas, ir prie šio klausimo daugiau negrįšiu.

Nepriklausomas kandidatas Darius Velička – išsilavinęs, inteligentiškas jaunuolis. Manau, jis jau nemažai išmoko, pirmiausia, diskutuoti nesikarščiuojant su oponentais, net juodžiausiais.

Tikėjausi panašios pažangos ir iš Rimanto Klipčiaus, nes, bent jau man pasirodė, kad jis visai kitoks negu tėvas. Be to, tikėjausi, kad tėvas jam neleis kartoti savo klaidų. Man nesuprantama, kaip tėvas galėjo įtraukti sūnų į tokias pačias problemas, kokiose skendi pats. Man gaila šio jauno žmogaus, bet kaip politikui jam dabartinė situacija, milijoninės skolos kaip ir tėvo, bus didelė dėmė, o politikas turi labai saugoti savo reputaciją. Dėmė ne tik įsivėlimas į milijonines skolas. Tamsi istorija ir su akivaizdžiu  įstatymo pažeidinėjimu vengiant deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, kol net įsikišo teismas. Dar sunkiau suvokti, kaip tėvas, Klipčius vyresnysis, sutiko su frakcijos siūlymu skirti sūnų, kuris pažeidinėja įstatymą nedeklaruodamas privalomų dalykų ir net nereaguoja į VTEK raginimus, Kontrolės komiteto pirmininku, o Klipčius jaunesnysis sutiko eiti šias pareigas. Pats negerbdamas įstatymo kontroliuoti kitus, visą tarybą! Koks gali būti po viso to pasitikėjimas pradedančiu politiku? O kokia buvo įspūdinga pradžia – savivaldybių rinkimuose iš sąrašo pabaigos, berods 50 vietos, pakilo į patį priekį, vos ne per 50 pozicijų. Ar įmanoma taip pakilti reitinguojant? Po Seimo rinkimų reitingavimo šuolius per 20 vietų nagrinėjo teismai ir atėmė mandatus...

 

Pabaigai – apie ateitį

Žmonės mato, kaip rajonas gražėja panaudojant ES lėšas, gerėja gyvenimo kokybė, ir visa tai lemia valdančiosios koalicijos sprendimai bei suburta gera specialistų komanda. Pažangius sprendimus priima atsakingi koalicijos politikai, kurie kuria Švenčionių rajoną kaip vietą, į kurią gera sugrįžti (tai – Strateginio plano nuostata, - red.).

Gal aš kažkam ir pasirodysiu priplaukęs optimistas, bet liksiu tos nuomonės, kad ne tik darbai, bet ir mūsų mintys, nuostatos, žodžiai taip pat keičia pasaulį. Jeigu pakeisime savo požiūrį, turėsime daugiau šviesių minčių, galbūt šiek tiek patobulinsime ir realybę. Antraip – kam reikia gyventi?

Vytautas BULKA

 
Reklaminis skydelis