Mes turime 403 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3577
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19778
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95808
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kada vaikas turi pradėti lankyti mokyklą?

2014 m. gegužės 14 d. trečiadienis Nr. 36 (1374)

Penkerių-šešerių metų vaikų tėvams rūpi išsiaiškinti, kada gi leisti savo atžalas į mokyklą: ar tada, kai sueis reikiamas amžius, ar ugdymo procesą pradėti metais anksčiau.

Brandus yra toks vaikas, kuris geba savarankiškai dalyvauti ugdymo procese. Pagrindinis mokymosi pradžios rodiklis gali būti pieninių dantų kaita, vaiko psichinė būklė, biologinis amžius ir kt. Todėl vaiko pasirengimo mokyklai, mokyklinės brandos problema yra labai svarbi.

Negalima nustatyti visiems vaikams bendro subrendimo amžiaus, nes tai priklauso nuo vaiko brendimo tempo, nuo jo psichinės veiklos tipo, bendro pajėgumo. Kompetentingas požiūris į vaiko brandumą mokyklai leidžia išvengti kelių problemų, pavyzdžiui:

* pernelyg ankstyvo mokyklai nebrandžių (vystymosi problemų turinčių, pedagogiškai apleistų) vaikų mokymo, orientuojantis vien tik į jų amžių;

* atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į socialinės rizikos grupių šeimų vaikus, skatinti rūpintis jų brandumu mokyklai jau nuo 4-5 metų, nukreipiant juos į darželius, priešmokyklinio ugdymo grupes, teikiant valstybės globą bei didinant šeimų atsakomybę už vaikus.

Vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, bet vaikų vystymosi tempai gali labai skirtis ir to paties amžiaus vaikai gali būti išsivystę skirtingai. Taip pat vienoje srityje vaikas gali būti labiau išsivystęs nei kitoje. Vadinasi, vaiko amžius neturėtų būti vienintelis kriterijus apsisprendžiant, kada leisti vaiką į mokyklą.

 

Kaip apsispręsti, ar metais anksčiau leisti vaiką į mokyklą?

Svarbi vaiko branda. Jei vaikas yra motyvuotas, aktyvus, pasitikintis savimi, pažįsta raides, moka skaičiuoti, yra neprasminga laukti, kol sukaks septyneri. Laukiant, slopinant jo aktyvumą, galima pakenkti vaikui – jo susidomėjimas ir noras eiti į mokyklą dings, jam taps neįdomu.

Mokyklinė branda – intelektinis, emocinis, socialinis ir praktinis vaiko brandumas. Mokyklinė branda vertinama atsižvelgiant į šiuos rodiklius.

Intelektinė branda – tai vaiko mokėjimas susikaupti, išlaikyti dėmesį, logiškai mąstyti, įsivaizduoti, sklandžiai reikšti mintis, logiškai įsiminti. Brandus mokyklai vaikas smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, domisi knygomis, varto albumus, vaikiškas enciklopedijas. Jis prasimano įvairių žaidimų: vaidina, groja, dainuoja, šoka, kuria, vaizduoja, fantazuoja, tačiau skiria realybę nuo fantazijos pasaulio. Gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, juos įvardija, supranta suaugusiųjų ir vaikų šneką, atsako į klausimus, padaro ko paprašytas, tiksliai suvokia aplinkoje vartojamų įprastinių žodžių, frazių prasmes. Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti. Nori ir bando skaityti, rašyti. Turi supratimą apie formą, dydį, skaičius. Gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus.

Brandus mokyklai vaikas bando įveikti kilusius keblumus. Pavyzdžiui, išsipurvinęs rankas ar veidą, pats bėga praustis, išlaistęs vandenį ant stalo – šluostyti. Moka grupuoti daiktus ir supranta tokias sąvokas, kaip „medžiai, gėlės, gyvūnai, baldai, miestai ir kt.“. Pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį. Pavyzdžiui, kodėl žmonės skaito, kodėl pėstieji turi eiti tik per perėją, kodėl važiuojant dviračiu reikia dėvėti šalmą. Būsimasis pirmokas turėtų gerai kopijuoti linijas, figūras, ornamentus, iškirpti įvairius daiktus, spalvinti piešinius, laikantis linijų. Turėtų mokėti užsirišti, atsirišti batų raištelius, atsisegti, užsisegti sagas, suimti ir dėlioti smulkius daiktus.

Emocinė branda – tai susidomėjimas mokykla, mokytojais, atsiradusi mokymosi motyvacija („Aš noriu eiti į mokyklą“), pasitikėjimas savimi. Mokyklai brandus vaikas jau stengiasi valdyti savo emocijas. Įžeistas ar nuskriaustas pats bando ieškoti išeities, o ne bėga pas mamytę, prašydamas pagalbos. Supykęs dažniausiai nepradeda muštis, bet pasako kitam apie šį jausmą, pasitraukia iš konflikto. Vaikas valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos. Nugali savo baimingumą, nedrąsumą. Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs, sutvarkyti darbo vietą. Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą.

Socialinė branda – tai poreikis bendrauti su kitais vaikais, gebėjimas paklusti grupės interesams, suprasti ir atlikti mokinio vaidmenį. Priešmokyklinio amžiaus vaikas žino ir pasako kas esąs – vardą, pavardę, kiek metų, žino gimimo dieną, kur gyvena. Jaučiasi esąs šeimos, grupės narys. Turi draugų kieme, darželyje, susidraugauja įvairiose situacijose. Noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse. Žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui. Bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys.

Labai svarbi praktinė vaiko branda: higienos įgūdžiai ir užsigrūdinimas. Brandus mokyklai vaikas turi pats praustis, šluostytis, valytis dantis, apsirengti, nusirengti, susitvarkyti savo kambarį, daiktus, žaislus, mokymosi reikmenis. Kuo labiau užsigrūdinęs vaikas, tuo jis sveikesnis, – toks vaikas nepraleis pamokų.

Reikalinga ir nuostata bei pasirengimas tapti mokiniu: nusiteikimas eiti į mokyklą, domėjimasis knygomis, pasiruošimas rašymui, elementarūs matematiniai vaizdiniai.

 

Jei svarstote, leisti vaiką mokytis metais anksčiau, ar ne

Jei abejojate, ar leisti penkiametį vaiką į priešmokyklinę grupę, ar šešiametį – į pirmąją klasę, verta pasitarti su priešmokyklinės grupės ar darželio pedagogu, su mokyklos ar švietimo pagalbos tarnybos psichologu. Pedagogai tiksliau apibūdins jūsų vaiko gabumus, o psichologas, įvertinęs vaiko brandumą, nustatys vaiko gebėjimų lygį, atsakys į jums rūpimus klausimus.

 

Kada, kaip ir kas vertina vaiko brandumą mokyklai?

Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos apraše (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-2173), nurodoma, kad vaikų brandumo mokyklai vertinimas atliekamas: „tėvams (globėjams) pageidaujant ugdyti vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą, kai tais kalendoriniais metais vaikui dar nesueina 6 metai, ar kai tėvai pageidauja leisti vaiką į pradinio ugdymo pirmąją klasę, jeigu vaikas nelankė priešmokyklinio ugdymo grupės ar lankė mažiau nei 2/3 priešmokyklinio ugdymo programos laiko, kai tais kalendoriniais metais vaikui dar nesueina 7 metai“. Vaiko brandumą įvertina mokyklos ar švietimo pagalbos tarnybos psichologas.

Įvertinimas atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Psichologai įvertinimui naudoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro standartizuotą metodiką, kuria remiantis daroma išvada apie vaiko intelektinius, socialinius, emocinius gebėjimus pagal amžiaus normas. Brandumo tyrimas atskleidžia stipriąsias ir silpnąsias vaiko intelektinio vystymosi sritis. Mokyklai ar priešmokyklinei grupei brandus yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų savikontrolė, pažinimo ir kiti procesai pasiekę metais vyresniam vaikui (atitinkamai šešiamečiui ar septynmečiui) būdingą susiformavimo lygį, o pasiekimai – mokymosi pradžiai reikalingų žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį bei kokybę.

Vaikų mokyklinį brandumą vertins Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos psichologė Virginija Guogienė, Pabradės „Ryto“ gimnazijos psichologė Violeta Šestakovskienė ir Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos psichologas Vladimir Loginov (rusų kalba).

Tėvai turi pateikti prašymą, vaiko gimimo liudijimo kopiją ir, pageidautina, medikų pažymą. Atlikus įvertinimą, psichologai parengs išvadą – rekomendaciją tėvams dėl vaiko brandumo.

Prašome registruotis Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnyboje (registracijos telefono Nr. 51404), Pabradės „Ryto“ gimnazijoje (tel. Nr. 53150) ir Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje (tel. 54156). Laukiame atvykstant.

 

Gerbkime vaiko individualumą

Neverta dirbtinai daryti savo vaiko gabiu, kad jis anksčiau pradėtų lankyti mokyklą. Vaikai turi jaustis saugiai, patirti vaikystės įspūdžius, žaisti vaikiškus žaidimus. Palankiomis sąlygomis augantis vaikas puikiai adaptuojasi naujoje mokyklinėje aplinkoje. Viskam ateina savas laikas: ir priešmokyklinei grupei, ir pradiniam ugdymui. Ir jei vyresnei sesei, anksčiau pradėjusiai lankyti mokyklą prieš gerą dešimtį metų pasisekė, tai nebūtinai graži istorija pasikartos su jaunesniu broliuku.

 

Jei jūsų vaikas nebrandus priešmokykliniam ar pradiniam ugdymui

Psichologui nustačius, kad jūsų vaikas yra dar nebrandus lankyti priešmokyklinę grupę ar pirmąją klasę metais anksčiau, mokyklos lankymą būtina atidėti vieneriems metams. Remiantis Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašo 12 punktu ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos šio punkto paaiškinimu, tėvai turėtų leisti penkiametį vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir šešiametį vaiką pagal pradinio ugdymo programą tuomet, jeigu Vaiko brandumo įvertinimo išvada – rekomendacija yra teigiama. Mokyklų vadovai į mokyklą turėtų priimti vaikus, kuriems tais kalendoriniais metais nesueina septyneri metai, tik tada, kai psichologo išvada - rekomendacija yra teigiama. Šiomis nuostatomis siekiama apsaugoti vaikus nuo nepagrįsto suaugusiųjų noro nebrandų penkiametį vaiką ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o nebrandų šešiametį – pagal pradinio ugdymo programą.

Šių įstatymo nuostatų ir Švietimo ir mokslo ministerijos paaiškinimų svarbu laikytis todėl, kad mokyklai nebrandūs vaikai, norėdami atitikti mokymosi reikalavimus, mokosi tik didelių pastangų dėka. Jei vienoje klasėje mokosi skirtingo amžiaus vaikai, yra net metais vyresnių, todėl jaunesnis vaikas dažnai turi įveikti aukštesnę mokymosi kartelę. Pirmoje - antroje klasėje užduotėlės dar nėra sunkios, mokymosi tempas dar pakankamai palankus, o trečios klasės antrajame pusmetyje ar net ketvirtoje klasėje tokiam vaikui yra per sunku atlaikyti didelį mokymosi krūvį, atitikti reikalavimus. Tokie vaikai, matydami, kad jų pasiekimai prastesni už bendraklasių, reaguoja skirtingai: vieni jų užsisklendžia, atsiranda somatinių skundų (pykinimas, pilvo, galvos skausmai), kiti tampa pikti, reaguoja agresyviai. Tačiau bendra tai, kad šių vaikų krenta mokymosi motyvacija, jie nenori eiti į mokyklą, atsiranda mokyklos baimė. Todėl anksčiau ar vėliau tenka kreiptis į specialistus, palengvinti mokymosi programą.

Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus sprendžiamas mokyklų išlikimo klausimas, mokytojai ir mokyklų vadovai stengiasi pastebėti kiekvieną vaiką, kuris galėtų lankyti mokyklą anksčiau, nei jam privaloma pagal amžių. Bet pirmiausiai būkime dėmesingi vaikui ir gerai apgalvokime, ar mūsų šiandienos sprendimas metais anksčiau leisti jį į mokyklą netaps sunkia našta silpniems vaiko pečiams vėliau, net jei pačiam vaikui mokykla šiandien atrodo labai patraukli. Todėl nežaiskime vaikų likimais ir leiskime vaikus į pirmą klasę ar priešmokyklinę grupę tik tada, kai jie yra brandūs.

Virginija GUOGIENĖ

Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos psichologė

 
Reklaminis skydelis