Mes turime 301 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2524
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12711
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88741
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pristatė eurą

2014 m. balandžio 26 d. šeštadienis Nr. 31 (1369)

Artėjant euro įvedimui, kuriam nepritaria daugiau kaip pusė šalies gyventojų, siekdami sušvelninti situaciją, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas vykdo akciją – visose šalies savivaldybėse įvairioms gyventojų grupėms rengia informacinius seminarus – euro pristatymus. Antradienį toks seminaras vyko Švenčionyse. Matyt, aiškiai matydami, kad nuo jų nuomonės niekas nepriklauso, kaip valdžia nutarė, taip ir daro, į jiems skirtus seminarus neatvyko nė vienas verslininkas ir nė vienas visuomenės atstovas, taigi seminaras vyko tik biudžetinės sferos darbuotojams. Finansų ministerijos atstovo Tado Šuliausko ir Lietuvos banko – Mindaugo Šalčiaus pranešimai buvo skirti mitams apie eurą išsklaidyti ir supažindinti su praktine euro įvedimo nauda valstybei ir žmonėms.

Lietuva 2006 metais jau bandė įsivesti eurą, bet neatitiko kainų stabilumo (infliacijos) kriterijaus, todėl šįkart valdžia ruošiasi labai atsakingai. Kad nuo 2015 metų sausio 1 d. Lietuva pereis prie bendros europinės valiutos, kurią naudoja 18 Europos Sąjungos valstybių, t. y. 330 mln. gyventojų, praktiškai niekas neabejoja. Situacijos nekeičia ir tai, kad yra daugiau gyventojų, nepritariančių euro įvedimui, esą, didžiosiose valstybėse nepritariančių buvę dar daugiau. Pasak lektorių, pastebėta, kad euroentuziastės yra mažosios valstybės, tokios, kaip Lietuva. Didžiosiose valstybėse nepritariančių eurui buvo net apie 80 proc., nepaisant to, euras buvo įvestas. Tai numatyta stojimo į ES sutartyje. Tik Danija ir Didžioji Britanija savo sutartyse yra numatę, kad gali nestoti į euro zoną savo noru. Visi kiti privalo.

Lektoriai teigė, kad euro įvedimo nauda bus keleriopai didesnė, negu išlaidos. Numatoma, kad euro įvedimo išlaidos iki 2022 m. sudarys 2 mlrd. litų, o nauda bus 40 mlrd. litų, tikimasi ypač teigiamo poveikio prekybai ir investicijoms, iš to planuojama nauda net 34 mlrd. litų. Žinoma, tada šios sumos jau bus išreikštos eurais.

Pranešėjai neigė dažniausiai išsakomus šalies gyventojų nuogąstavimus ir vadino juos mitais. Didžiausias – kils kainos. Jeigu jos ir kils, tai tik 0,2 – 0,3 proc. Kad to neįvyktų, Vyriausybė, sako, numačiusi daug priemonių: verslininkai bus labai kontroliuojami, į šį procesą bus įtraukta ir visuomenė, vos ne pusmetį iki euro įvedimo ir pusę metų po įvedimo kainos turės būti nurodomos ir litais, ir eurais. Už prekių ir paslaugų branginimą pasinaudojant euro įvedimu numatytos baudos iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Tik kaip tą neteisėtą kainų kėlimą, pasinaudojant euro įvedimu, nustatyti, kai visos prekių kainos kinta dienomis, ir dažniausi didėjančia linkme?

Dalis gyventojų nuogąstauja, kad Lietuva su euru taps mažiau savarankiška, praras identitetą. Pasak T.Šuliausko, litas nėra vienintelis Lietuvos identitetas. Be to, ant metalinių monetų, kurios bus trijų spalvų (vario, sidabro ir aukso), bus Vytis, ir šios monetos pasklis po 18 valstybių.

Nuogąstauti dėl teisėtai turimų litų keitimo nėra pagrindo – bankų sąskaitose esantys litai bus pakeisti automatiškai, litus į eurus keis Lietuvos bankas, visi šalies bankai ir Lietuvos pašto skyriai. Šiose įstaigose gyventojai taip pat galės nusipirkti eurų monetų rinkinius susipažinimui, jų rekomenduojama įsigyti prieš pat pinigų keitimą.

Eurų banknotai bendri visoms eurozonos valstybėms. Jie turi labai daug apsaugų, yra iš grynos medvilnės, todėl gana patvarūs, turi išskirtinę savybę – šiugžda. Konvertavimo kursas – 3,4528 lito už 1 eurą. Galutinis keitimo kursas bus patvirtintas tik apie vasaros vidurį, bet, M.Šalčiaus nuomone, toks turėtų būti ir patvirtintas, nematyti pagrindo jį keisti.

Nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuvoje litas užleis vietą eurui.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis