Mes turime 281 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:312
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16513
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92543
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pražydo gražiausios Lietuvos miškų gėlės!

2014 m. balandžio 16 d. trečiadienis Nr. 29 (1367)

Apsilankykime miške balandžio mėnesį, kai įsibėgėjo tikrasis pavasaris. Medžiai dar be lapų, pietiniuose miškų ir pamiškių šlaituose beveik peržydėjo triskiautės žibuoklės, po žiemos monotonijos jos mus pradžiugino mėlyna spalva. Kartu su žibuoklėmis iš po pernykščių lapų lenda ir tamsiažiedės plautės, kurios sugeba keisti žiedų spalvą. Iš pradžių prasiskleidžia rožiniai vamzdiški žiedeliai, paskui jie pasidaro raudonai violetiniai ir pagaliau pamėlynuoja. Ši spalva priklauso nuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros, pokyčių žiedų ląstelėse. Dauguma minėtų augalų žydi mišriuose ar lapuočių miškuose. O kaip pavasarį atrodo pušynai? Pušynai negali pasigirti tokia gausa augalų, nes čia prastesnis dirvožemis. Tačiau tik šiluose yra išlikusios gražiausios pavasarinės miškų gėlės - vėjalandės šilagėlės. Tai reta, saugoma  augalų rūšis. Jų žiedai panašūs į tulpių, nors smulkesni, violetiniai, apaugę gausiais švelniais pūkeliais, kurie saugo juos nuo pavasarinių šalnų.

Beje, Švenčionėlių urėdijos miškuose vėjalandė šilagėlė paplitusi gana plačiai, ji randama daugumoje urėdijos girininkijų, išskyrus rytinį pakraštį, kur miškai šlapi ir pavasarį sunkiai įžengiami.

Šilagėlės savo ryškius žiedus skleidžia vos nutirpus sniegui. Lietuvoje dažniausiai aptinkamos dvi šilagėlių rūšys: vėjalandė ir pievinė. Vėjalandė šilagėlė paplitusi rytinėje Lietuvos dalyje. Kitur – labai reta arba visiškai neauga. Kiek dažnesnė už ją – pievinė šilagėlė, kuri aptinkama visoje Lietuvoje, išskyrus šiaurinius rajonus. Vėjalandė šilagėlė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat ji įrašyta į Europos Sąjungos vadinamosios Buveinių direktyvos antrąjį priedą. Vadinasi – tai tarptautiniu mastu saugoma rūšis. Ši šilagėlė pirmiausia nyksta dėl to, jog yra labai jautri aplinkos pokyčiams, jei auga arčiau miestų, labai dažnai nukenčia ir nuo žiedų skynimo. Dėl skynimo vėjalandės šilagėlės nespėja subrandinti sėklų, negali daugintis, todėl jų populiacijos sparčiai nyksta toje vietoje, kur gėlės išskinamos.

Kaip atskirti vėjalandę šilagėlę nuo pievinės? Vėjalandės šilagėlės žiedas yra stambus, didelis ir mėlynas, kartais violetiškai mėlynas. O pievinės šilagėlės žiedai yra gerokai smulkesni, melsvo, rusvo atspalvio. Be to, jie neryškūs – nulinkę ir iš tolo nelabai pastebimi. Skiriasi ir žydėjimo laikas. Vėjalandės šilagėlės pradeda žydėti vos nutirpus sniegui, Žydi balandžio-gegužės mėn., o pievinės šilagėlės žydi nuo gegužės pabaigos iki beveik birželio vidurio. Pietryčiuose dažna, kitur reta arba visai neaptinkama. Auga sausuose pušynuose, sauso miško aikštelėse, pamiškėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose.

Nepulkite skinti šių gražių šilagėlių žiedų, nuskintos jos labai greitai nuvysta, geriau gėrėkitės jomis ten, kur jos auga!

Onutė GYLIENĖ

 
Reklaminis skydelis