Nuo balandžio 1 d. rajone įvedama vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą.

Atliekų tvarkymo įstatymo pagrindinis principas - teršėjas moka. Juo vadovaudamosi savivaldybės viena po kito įveda atliekų tvarkymo rinkliavos mokestį. Kelerius metus gyventojai buvo raginami sudaryti sutartis, bet didelė dalis ir toliau vertė atliekas į bendro naudojimo konteinerius arba kur pakliuvo ir už jų tvarkymą visiškai nemokėjo. Remiantis daugelio savivaldybių patirtimi, rajone nuspręsta įvesti vietinės rinkliavos mokestį. Taigi nuo šiol sutarčių, kurių dalis gyventojų nenorėjo pasirašyti, nebereikės. Atliekų surinkimo įmonė (vieneriems metams ši funkcija pavesta UAB „Švenčionių švara“) turi aprūpinti visus gyventojus 240 litrų talpos konteineriais. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma pabrėžia, kad konteineriai turi būti tinkami naudoti, bet nėra reikalavimo, jog būtų nauji. Konteineriai perduodami gyventojams nemokamai pasirašant panaudos sutartį. Konteineriais turi būti aprūpinti visi gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra anksčiau konteinerius pirkę, ar ne.

Rajone pasirinktas vietinės rinkliavos mokesčio skaičiavimas pagal gyvenamąjį būstą. Sudarant mokėtojų sąrašus pagal Registrų centro duomenis paaiškėjo nemaloni staigmena - daugiau kaip 300 gyvenamųjų būstų savininkai yra mirę, kai kurie seniai. Seniūnijos nustatinėja šių būstų faktinius gyventojus, tai labai sudėtinga, ypač miestuose, tad darbuotojai prašo paveldėtojus susitvarkyti nuosavybę.

Vietinė rinkliava šiuo metu bene aktyviausiai aptarinėjama tema. Gyventojams labiausiai rūpi, kiek už ką teks mokėti. Kaip visada, naujovė žmones baugina ir greitai aplimpa gandais. Kovo 1 d. numeryje labai smulkiai apie tai buvo rašyta, bet spėjusiems primiršti ar neskaičiusiems – trumpai primename.

Pagal pasirinktą modelį rinkliavos mokestis skaičiuojamas nekilnojamojo turto savininkams arba teisėtiems valdytojams. Vietinės rinkliavos įkainiai apskaičiuoti pagal galimus susikaupti atliekų kiekius, remiantis praėjusių metų duomenimis.

Būsto savininkas mokės pagal gyvenamojo būsto (namo arba buto) plotą, bet ne daugiau kaip už 100 kv. metrų, net jeigu būstas didesnis. Reiškia, didžiausias metinis mokestis gali būti 311 litų. Jeigu buto plotas yra 50 kv. metrų, metinis mokestis bus perpus mažesnis. Visiškai paprastai sakant, už 1 kv. metrą gyvenamojo būsto ploto per metus reikės mokėti 3 litus 11 centų. Šią sumą padauginę iš savo būsto bendrojo ploto, gauname metinį mokestį. Jį privalu mokėti kas ketvirtį, bet galima sumokėti ir visą sumą iki metų pabaigos.

Gyventojai priekaištauja, kad vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas pagal bendrą būsto plotą, kuris yra didesnis už gyvenamąjį plotą. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma paaiškina, kad jokio skirtumo, pagal kurį iš jų skaičiuojama. Jeigu būtų skaičiuota pagal gyvenamąjį plotą, kuris yra mažesnis, būtų tekę nustatyti didesnį vieno kvadratinio metro įkainį, nes esmė – visas patiriamas išlaidas surenkant ir tvarkant atliekas turi padengti atliekų turėtojai.

A. Marma sutinka, kad vieniems ši sistema palankesnė, kitiems galbūt pasirodys neteisinga, viskas priklauso nuo aplinkybių. Vieniems mokestis net sumažės, kitiems – padidės. Konkrečiai prasidėjus procesui matysis, ką reikia tobulinti, keisti. Mažiau palanki rinkliava vienišiems asmenims, 2 asmenų šeimoms, ypač jeigu tokie asmenys gyvena dideliuose būstuose. Todėl rinkliavos metodikoje įvesti saugikliai – iki 100 kv. metrų apribotas apmokestinamas plotas, grupei labiausiai pažeidžiamų asmenų patvirtintos mokesčio lengvatos (buvo išspausdintos kovo 8 d. laikraštyje).

Mokestis už 1 kvadratinį metrą butams ir individualiems namams yra vienodas. Nuo gyventojų skaičiaus mokestis nepriklauso.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ