Vasario 20 dieną buvo oficialiai įregistruota ne pelno siekianti asociacija – Trūdų bendruomenė (steigėjai – Aušra (pirmininkė) ir Benas Kaukėnai, Robertas (pavaduotojas) ir Rasa Paškevičiai, Sigutė Rudinskienė, Elvyra ir Rimas Juršos). Pasak pirmininkės A.Kaukėnienės, bendruomenė tik susikūrusi, todėl dabar gyvena formavimosi etapą, kai artimiau susipažįstama. „Šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas ryšių užmezgimui ir atviriems pokalbiams, aptariant vargus, švenčiant džiaugsmus, - sakė p. Aušra. – Šiandienos idėja – susiklausymas, o ateities vizija – aktyvi bendruomenė. Mes užmezgėme ryšius su Švenčionių rajono vietos veiklos grupe „Švenčionių partnerystė“.

Puiki šių pirmininkės žodžių iliustracija sekmadienį, kovo 2 d., Trūdų kaime surengtos Užgavėnių linksmybės. Svetingai savo sodyboje visus priėmė Robertas ir Rasa Paškevičiai. Kieme pūpsojo didžiulis laužas, ant jo – užsodinta Morė, kurią pasitelkusios visą savo išradingumą padarė aktyviausi bendruomenės nariai, ant laužo garavo žolelių arbata, stalai lūžo nuo gausos ir įvairovės blynų, pyragų, sūrių, kumpių, dešrų ir lašinių. Vidury stalo garavo didžiulis puodas sočios ir riebios žirnienės su spirgučiais – juk reikia sočiai prisivalgyti (sakoma per Užgavėnes reikia valgyti 9 arba net 12 kartų per dieną), užsigavėti, kad ilgą, sausą ir liesą Gavėnią būtų lengviau išgyventi pasninkaujant ir sulaukti džiaugsmingų Velykų. Ir kiekvienos šeimininkės valgiai buvo skanūs ir ypatingi, kiekviena džiaugėsi turinti įdomų receptą blynų, čeburekų, spurgų ar kitokių skanėstų.

Čia sukiojosi ir nemažai persirengėlių: raganų, čigonų, kaukų ir kitokių pamėklių, skambėjo linksma muzika, dainos, vaikai džiaugsmingai zujo aplinkui.

Užgavėnių tradicijos skirtos ir žiemai išvyti bei pavasariui prišaukti. Ir nors šiemet žiema ir nevaryta jau išėjo (tikėkimės, kad užleis vietą pavasariui), tačiau Lašininio ir Kanapinio kova buvo arši. Iš pradžių pliekėsi šieno prikimštais maišais, o po to nusprendė pasigalynėti traukdami virvę. Ir vienam, ir kitam sušoko padėti Trūdų kaimo bendruomenės nariai, tačiau Kanapinis vis dėlto nugalėjo. Suliepsnojo ir Morė, o su ja kartu sudegė ir visos blogybės, ir žiema, po kurios būtinai ateis atgimimas – pavasaris.

Pagal senovines tradicijas Aukštaitijoje po kaimus būdavo vežiojama ne Morė (kai kur dar vadinama Kotre, Boba ir pan.), bet vyriškasis jos pakaitalas Gavėnas arba Senis, kuris paskui taip pat būdavo sudeginamas. Tačiau tradicijos susipina, labiausiai patikusias vieni iš kitų perima, tad ir Morė pas mus jau tampa įprasta Užgavėnių dalyve. Sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, nes tikėta, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

Šventėje dalyvavęs Švenčionėlių seniūnas Antanas Juodaitis pasveikino susirinkusius ir pasidžiaugė gražiu sambūriu bei besiformuojančia iniciatyvia bendruomene, kuriai pažadėjo visokeriopą pagalbą. Šiltu ir draugišku bendradarbiavimu su seniūnu džiaugėsi ir Trūdų bendruomenės susikūrimo iniciatoriai. Pasak jų, seniūnas išklauso bendruomenės narių nuogąstavimus ir atvirai dalinasi patirtimi, nuoširdžiai teikia pasiūlymus.

Užgavėnių švęsti susirinkusius Trūdų ir aplinkinių kaimų gyventojus pasveikino ir palinkėjo sveikiems bei stipriems sulaukti Velykų ir kunigas Dovydas Grigaliūnas, taip pat pasidžiaugęs geru bendruomeniškumo pavyzdžiu.

Visi svečiai Trūdų bendruomenės vardu buvome apdovanoti dovanėlėmis, pasveikinta buvo Alytės ir Arvydo Čečiurkų šeima, kiek daugiau nei prieš metus atsikrausčiusi gyventi į Kvederiškės kaimą ir aktyviai įsiliejusi į bendruomenės gyvenimą.

Iki sutemstant skambėjo muzika, dainos ir pokštai – čia nepamainomas buvo seniūnaitis Darius Žemaitis, jam įvairiais instrumentais pritarė ir kiti kaimo muzikantai. Ir nereikėjo jokio scenarijaus, viskas vyko natūraliai, iš pačios širdies. Taigi pirmasis blynas – Trūdų bendruomenės „iškepta“ Užgavėnių šventė tikrai neprisvilo...

Irena POŽĖLIENĖ