Mes turime 309 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:23
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16224
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92254
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kovas – 2014 metų paukštis

2014 m. vasario 12 d. trečiadienis Nr. 12 (1350)

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, 2014 metų paukščiu paskelbė kovą. Metų paukščio paskelbimo pagrindiniai tikslai - atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.

Ankstesniais metais metų paukščiu būdavo dažniausiai pasirenkama reta ar nykstanti rūšis. Šie metai savotiška išimtis. Metų paukščiu gali tapti ir paukštis, apie kurio paplitimą ir gausą tuo metu trūksta aktualių duomenų, leidžiančių spręsti apie realią jų būklę. Tuo tikslu įprastai organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu. Šių metų paukščiu parinkus kovą, LOD numatė sekančias svarbiausias veiklas:

- perinčių kovų kolonijų inventorizacija visos šalies mastu;

- visuomeninė stebėsena - ar kovai ir jų lizdai nėra neteisėtai naikinami Lietuvoje;

- visuomenės švietimas ir informavimas apie kovų perinčios populiacijos tikrąją būklę, jos globos poreikius ir svarbą, taip pat žmogaus rūšiai daromą žalą bei teisines to pasekmes.

Kovas visuomet buvo žmogaus palydovas, net ir Viduramžiais Europoje įsikurdavęs miestuose ar atskirose dvarų sodybose. Todėl natūralu, kad ir dabar beveik visuomet glaudžiasi prie žmogaus, jo kaimynystėje augančiuose aukštuose medžiuose, kur peri įvairaus dydžio kolonijomis, rečiau – pavieniuose lizduose. Didžiausiose žinomose kolonijose Lietuvoje suskaičiuojama daugiau nei po tūkstantį užimtų lizdų, nors paskutiniais metais didelės kolonijos nyksta visoje šalies teritorijoje. Viena iš priežasčių – perinčių paukščių persekiojimas ar net naikinimas visokiais, tame tarpe ir neleistinais, būdais, pavyzdžiui, šaudant perinčius paukščius. Tenka apgailestauti, kad dalis visuomenės, ypač stokojanti ekologinių žinių ar su vyraujančia vartotojiška mąstysena, vis dar nevengia drastiškų priemonių. Kartu planuojama stebėti ar gamtosauginės institucijos pasvertai duoda leidimus reguliuoti kovų gausą kolonijose. Tačiau pirmiausia būtina atlikti kovų kolonijų inventorizaciją, kad jos duomenis palyginus su ankstesne apskaita, nustatyti tikrąją rūšies būklę šalyje.

Kalbant apie visuomenės švietimą, numatoma ją informuoti apie kovų svarbą ekosistemų lygmenyje, naudą žemės ūkiui ir apsaugos poreikius, išsaugant šį, Lietuvai tradicinį paukštį, su kurio atskridimu mūsų protėviai siedavo pavasario pradžią. Kovai iš tikrųjų pavasarį parskrenda netgi anksčiau nei pavasario pranašu vadinamas vieversys. Priklausomai nuo pavasario pradžios, kovai gali pasirodyti ir anksčiau nei liaudyje numatytą Kovų dieną - jau vasario pabaigoje, ir iškart įsikurti pernykštėse kolonijose. Tuo jie parodo, kad pavasaris yra ankstesnis nei įprastai ir verta pradėti galvoti apie atitinkamus darbus.

Kovai nyksta daugelyje Europos šalių, dėl to kaltas intensyvus žemės ūkis, kuris tiesiogiai siejamas su gausiu pesticidų naudojimu. Lenkijoje ornitologai dėl ypač spartaus rūšies nykimo siūlo kovus įtraukti į saugomų paukščių sąrašą. Panašu, kad ir Lietuvoje kovų populiacija nyksta ne mažesniais tempais. Todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) šiemet organizuoja kovų kolonijų inventorizaciją. Jos rezultatai bus lyginami su prieš dvidešimt metų vykdytos apskaitos duomenimis, tai parodys dabartinę rūšies būklę.

Kovai dažnai skelbiami nepageidaujamu žmogaus kaimynu. Pirmiausiai, dėl keliamo triukšmo. Dažnam nepatinka, jog paukščiai veisimosi vietose teršia aplinką. Tačiau šiuo atveju visgi iškyla tas pats klausimas - ar mes esame pakankamai tolerantiški greta mūsų gyvenantiems gyvūnams. Šis paukštis visuomet buvo žmogaus palydovas, kurdavosi greta jo, ne tik perėdavo jo kaimynystėje, bet ir maitinosi žmonių dirbamuose laukuose, daržuose, nekonkuruodamas su juo, o vykdydamas jam skirtą misiją - palaikydamas gamtos pusiausvyrą. Juk būtent kovai yra viena iš nedaugelio rūšių, kuri gali reikšmingai reguliuoti grambuolių gausą (o šie nemažai žmogui bėdų pridaro), taip pat sulesa nemažai pelinių graužikų, kitų žemės ūkio kenkėjų. Būkime tolerantiški mus supantiems gyvūnams!

Parengė VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė Onutė Gylienė

 
Reklaminis skydelis