Nuo balandžio 1 d. rajone įvedama vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą. Apie rinkliavos įvedimo pagrindą, principus ir dydžius kalbamės su rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėju Albertu MARMA.

Kuo remiantis nuspręsta įvesti vietinę rinkliavą?

Pagrindinis principas – teršėjas moka – įteisintas Atliekų tvarkymo įstatyme. Už visų atliekų, kurios susidaro buityje, tvarkymą turi susimokėti gyventojai. Negalima šitų išlaidų dengti iš biudžeto. Aplinkos ministerijos 2013 metų vasario 20 d. įsakymas įpareigoja: „Visi gyventojai privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti atliekų šalinimo sutartį“.

Situacija neleidžia delsti: atliekų tvarkymo reikalavimai auga, vartų mokestis (už atliekų įvežimą į Kazokiškių sąvartyną) nuo balandžio 1 d. didinamas apie 4,5 karto. Šiuo metu atliekų vežėjai moka beveik 10 litų už 1 toną, o nuo balandžio 1 d. šis mokestis bus 44,69 Lt už 1 toną (be PVM). Per metus iš rajono į Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro Kazokiškių sąvartyną išvežama apie 5000 tonų atliekų. Mūsų rajonui atstumas iki sąvartyno yra didžiausias Lietuvoje – 126 kilometrai, bet kito pasirinkimo neturime. Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad savivaldybės atliekas veža į tos apskrities, kurioje yra savivaldybė, atliekų tvarkymo centrą.

Kodėl taip labai didėja vartų mokestis?

Reikia plėsti sąvartyną – statyti naują sekciją, nes atliekos jau netelpa. Tam reikia milijonų, o iš niekur kitur, kaip tik iš atliekų turėtojų – visų gyventojų – lėšų nesurinksi.

Ar gyventojai visai nerūšiuoja atliekų, jeigu sąvartynas jau persipildė?

Rūšiuoja, bet nepakankamai efektyviai. Gamintojų ir importuotojų asociacija nėra aktyvi ir suinteresuota skatinti rūšiavimą. Jos lėšomis turėtų būti perkami rūšiavimo konteineriai, jais aprūpinami individualių namų gyventojai. Ateitis tik tokia.

Kokia padėtis rajone?

Yra didelė problema – rajone neturime infrastruktūros antrinių žaliavų perrūšiavimui. Net rūšiuotos atliekos ne visos tinka perdirbimui, tad turi dar kartą pakliūti į rūšiavimo liniją, tik po to – į perdirbimo įmones. Tada ir į sąvartyną tektų vežti gerokai mažesnius kiekius, mažiau sumokėti vartų mokesčio. Didžiausia problema – nėra lėšų infrastruktūros kūrimui, o didelė dalis gyventojų, ne paslaptis, už atliekų tvarkymą visiškai nemoka. Net sudarę sutartis būna per metus neišveža nė vieno konteinerio teisindamiesi, kad jie neturi šiukšlių. Keletą metų drauge su seniūnijomis ir komunalinėmis įmonėmis bandėme įtikinti gyventojus, kad jie turi naudotis paslauga ir mokėti, o ne atsikratyti šiukšlių, išmesdami jas į bendro naudojimo konteinerius, palikdami stotelėse arba, blogiausia, miškuose. Užterštų miškų nemažėja, atvirkščiai, teršiama dar daugiau. Kito kelio, be rinkliavos, priversti visus gyventojus mokėti, nėra.

Mero potvarkiu sudaryta darbo grupė išanalizavo daugumos Lietuvos savivaldybių praktiką – vietinę rinkliavą, pasitelkusi konsultantus parengė visą reikiamą bazę jos įvedimui.

Gyventojams labiausiai rūpi, kiek už ką teks mokėti.

Pagal pasirinktą modelį rinkliavos mokestis skaičiuojamas nekilnojamojo turto savininkams arba teisėtiems valdytojams. Vietinės rinkliavos tvarkoje, kurią patvirtino rajono taryba, yra 19 nekilnojamojo turto objektų (tiek pat, kiek ir Aplinkos ministerijos įsakyme), tai ir gamybos įmonės, ir gydymo, švietimo, kultūros įstaigos bei kt. objektai, kuriems vietinės rinkliavos įkainiai apskaičiuoti pagal galimus susikaupti atliekų kiekius.

Šįkart plačiau kalbėsime tik apie gyventojų apmokestinimą. Nustatyta, kad būsto savininkas mokės pagal gyvenamojo būsto (namo arba buto) plotą, bet ne daugiau kaip už 100 kv. metrų, net jeigu būstas didesnis. Jeigu būsto plotas mažesnis – atitinkamai mažesnis ir mokestis. Visiškai paprastai sakant, už 1 kv. metrą gyvenamojo būsto ploto per metus reikės mokėti 3 litus 11 centų. 4 asmenų šeimai mokestis sumažės. Dabar kiekvienas asmuo turi mokėti po 7 litus 66 centus per mėnesį. 4 asmenų šeima per metus sumoka 367 litus 68 centus. Įvedus rinkliavą ši šeima mokės 311 litų.

Mažiau palanki rinkliava vienišiems asmenims, 2 asmenų šeimoms. Jeigu tokie asmenys gyvena dideliuose būstuose, jiems mokestinė našta padidės. Darbo grupė rengia ir lengvatų paketą, bet kol jo nepatvirtins rajono taryba, negaliu komentuoti.

Yra gyventojų, kurie turi ne vieną būstą. Kaip bus skaičiuojamas mokestis jiems?

Vietinės rinkliavos mokestį skaičiavome pagal Vyriausybės naujai patvirtintą (2013.07.24) metodiką, kuri nustato dvinarę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pastoviąją dalį sudaro išlaidos, patiriamos nepriklausomai nuo turimo ir surenkamo atliekų kiekio. Tai – infrastruktūros plėtra, jos objektų priežiūra, (stambiagabaričių atliekų, perkrovimo aikštelės, konteineriai, administravimo išlaidos, nusidėvėjimas). Kintamoji dalis tiesiogiai susijusi su atliekų kiekiu, kurį reikia nugabenti į Kazokiškių sąvartyną.

Už būstą, kuriame gyvena, jo savininkas mokės visą kainą (pastoviąją ir kintamąją dalis). Kur nėra gyventojų ir nesusikaupia atliekos, reikės mokėti tik pastoviąją dalį – po 1 litą 77 centus už 1 kvadratinį metrą (metams).

Noriu pabrėžti, kad mokestis už 1 kvadratinį metrą butams ir individualiems namams yra vienodas. Nuo gyventojų skaičiaus mokestis nepriklauso.

Bet šiukšlina ne kvadratiniai metrai?

Apie šį dažnai kartojamą posakį ir noriu pakalbėti. Su tuo negali nesutikti, bet atliekų turėtojai gyvena nekilnojamo turto objektuose. Nėra nė vieno idealaus varianto. Vieniems geriau, tai kitiems blogiau, o blogiausi visi variantai tiems, kurie iki šiol visiškai nemokėjo, už jų atliekų tvarkymą sumokėdavo kiti. Bent jau šiuo aspektu bus pasiekta teisingumo – mokės visi. Domėjomės kitų savivaldybių patirtimi, ir galiu pasakyti, kad tie, kurie skaičiuoja rinkliavą pagal gyventojus ir būstus taip pat nėra patenkinti. Skaičiuojant ir pagal gyventojus labai pabrangsta administravimo išlaidos, o galutiniame variante šis pabrangimas padidina tarifą, nes, kaip pradžioje sakiau, už viską moka atliekų turėtojas, pinigai iš niekur neatsiranda.

Rajone labai daug sodybų, kurių savininkai gyvena sostinėje. Pagal kitas metodikas jie galėtų toliau nieko nemokėti, o, kaip rodo patirtis, po savaitgalių paliktų kalnus šiukšlių prie bendro naudojimo konteinerių ar pakelėse.

Dabar yra galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą prie savivaldybių, išradingi žmonės sukurtų naujų apėjimo būdų, vėl formuotųsi nemokančiųjų būrys.

Noriu pabrėžti, kad tarybos patvirtinta tvarka prireikus galės būti tobulinama, taisoma, nes pradžioje klaidų išvengti sunku. Noriu iš anksto atsiprašyti gyventojų dėl galimų nesklandumų. Naudosime registrų centro duomenimis, tad gali būti taip, kad sąskaitos bus išrašytos ir mirusiems žmonėms, jeigu nesutvarkytas paveldėjimas. Visais klausimais prašom kreiptis į seniūnijas, kur yra paskirti atsakingi asmenys.

Ar reikės mokėti ir už sodus ?

Jeigu sodo bendrijos sklype net nėra jokių pastatų, nustatytas metinis mokestis 28 litai. Jeigu yra gyvenamasis pastatas, rinkliava skaičiuojama kaip visiems gyvenamiesiems būstams – po 3,11 Lt už 1 kv. metrą metams.

Kokios atliekos įeina į rinkliavą?

Buityje susikaupiančios ir stambiagabaritės (baldai, rakandai). Jokiu būdu ne žaliosios atliekos. Jas reikia kompostuoti, o kas nenori – vežti į Pliauškėse esančią dumblo perdirbimo aikštelę, kurioje iš gyventojų šios atliekos priimamos nemokamai. Prie Pabradės tokios aikštelės kol kas nėra, bet numatoma pastatyti šiais metais.

Ne visi gyventojai turi nusipirkę konteinerius.

Visiems gyventojams konteineriai bus išdalinti nemokamai. Kas turi nusipirkę, tai jų nuosavybė, galės naudoti kitoms reikmėms. Individualių namų konteineriai bus ištuštinami du kartus per mėnesį. Prie daugiabučių namų ir toliau liks bendro naudojimo konteineriai.

Rinkliavos įvedimo pradžiai intensyviai rengiamasi – svarstomos lengvatos, tikslinamos duomenų bazės, diegiamos programos. Rinkliavos administravimui įsteigti tik 3 etatai, abonentų bus apie 15 tūkst.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ