Mes turime 35 svečius online

Apsilankymų šiandien:132
Apsilankymų vakar:714
Apsilankymų šį mėn.:10066
Apsilankymų iš viso:1530993

Pašventinta Jurgeliškės sentikių cerkvė džiugina ir akį, ir širdį

2013 m. gruodžio 4 d. trečiadienis Nr.89 (1332)

Jurgeliškės sentikių maldos namuose sekmadienį, gruodžio 1 d., vyko pamaldos, skirtos šių maldos namų pašventinimui po restauracijos. Apeigas atliko Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Dvasinis tėvas Grigorij Bojarov. Į iškilmingą renginį buvo atvykę ir daugiau garbių svečių – ir dvasininkų, ir pasauliečių, nemažas būrys tikinčiųjų iš Vilniaus ir iš kitų vietovių. Šventėje dalyvavo rajono vicemerė Raja Krupenina, Svirkų seniūnas Povilas Čapskas, projektavimo įmonės UAB „T Projektas“ direktorė architektė Violeta Aleksandravičienė ir projekto vadovas Rimas Grigas, VVG „Švenčionių partnerystė“ projekto vadovė Violeta Guobytė.

Po iškilmingų pamaldų tikinčiųjų procesija, vadovaujama dvasinio tėvo Grigorijaus Bojarovo, su maldomis, nešini šventųjų paveikslais bei relikvijomis, apėjo restauruotus maldos namus, kad jie būtų ir pašventinti, ir apsaugoti nuo gamtos negandų.

Po pamaldų kalbėjęs Jurgeliškės bendruomenės pirmininkas Aleksandras Necvetnas, įdėjęs labai daug pastangų pirmiausia, kad maldos namai būtų sugrąžinti tikintiesiems, o po to – kad būtų restauruoti ir kad sentikių bendruomenė būtų susitelkusi, draugiška ir vieninga, trumpai priminė šios šventovės ir sentikių bendruomenės istoriją.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad Švenčionių rajone sentikiai įsikūrė dar XVII a. antrojoje pusėje. Jie gyveno glaustomis bendruomenėmis, laisvai meldėsi, užsiiminėjo žemdirbyste. Susikūrė ištisi sentikių kaimai: Milkūnai, Protupėnai, Vėžiškė, Dvarapievis, Daukšiškė, Videšiūniškė ir kt., dalis jų dabar sunykę. XVIII a. 2-oje pusėje Jurgeliškėje buvo pastatyti pirmieji sentikių maldos namai. XX a. pirmoje pusėje čia buvo virš 1000 parapijiečių. Pirmojo pasaulinio karo metais cerkvė sudegė. Dabartinis pastatas parapijiečių lėšomis statytas 1926 – 1935 m., vietinio dvasininko Josifo Mažuto iniciatyva. J.Mažuto gyveno beveik 105 metus, iš jų pusę šimto metų (1935 - 1984), išskyrus trejus metus, kai buvo ištremtas į Stalino lagerius, tarnavo dvasiniu tėvu Jurgeliškės bendruomenėje. Dar J.Mažuto buvo garsus senovinio giedojimo žinovas: jaunystėje giedojimo mokėsi įžymioje Rygos Grebenščikovo sentikių bendruomenėje, o vėliau senovinio giedojimo mokė ir kitus Lietuvos sentikių dvasinius tėvus.

Jurgeliškės sentikių cerkvės pastatas – unikalus senovinės rusų medinės architektūros paminklas, 2006 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir yra vienas originaliausių Lietuvoje. Pastatas kompaktiško tūrio, su prieangiu, viršuje pereinančiu į trijų tarpsnių bokštą. Pagrindinis fasadas simetriškas su ištrauktu stačiakampiu prieangiu, šoniniai – asimetriški, galinis – aklinas simetriškas. Įdomios architektūrinės detalės – stogeliai virš prieangio, langų, durų apvadai, išorės laiptai. Vidaus patalpos apdaila – išilgai išdėstytų, netašytų lentų lubų apkalimo tipas, yra pusapskritė altoriaus pakyla su medine tvorele iš abiejų pusių.

Pastaraisiais dešimtmečiais cerkvės būklė blogėjo, o 2008 m. nuvirto varpinės bokšto smailė. Švenčionių rajono savivaldybei parėmus, buvo uždengta atsivėrusi bokšto kiaurymė ir taip unikalus statinys buvo apsaugotas nuo dar didesnio irimo.

1929 m. dabartinio bendruomenės pirmininko Aleksandro prosenelis Piotras Necvetnas buvo gavęs leidimą ir atliko kai kuriuos cerkvės remonto darbus, apie tai liudija išlikęs dokumentas. Simboliška, kad dabar jo prasmingus darbus tęsia provaikaitis Aleksandras. 2010 m. tapęs bendruomenės pirmininku ir su dideliu užsidegimu sentikių bendruomenės reikalais pradėjęs rūpintis A.Necvetnas dėl to, kad statinys yra Kultūros vertybių registre patyrė nemažai kliūčių, nes kiekvieną restauracijos detalę reikėjo derinti su Kultūros vertybių apsaugos departamento valdininkais, susidurti su daugybe draudimų, nuolat važinėti į Vilnių, gaišti brangų laiką ir su skausmu žiūrėti, kaip sentikių cerkvė vis labiau griūna.

Tačiau Aleksandras buvo ryžtingas ir užsispyręs, todėl pasiekė, kad Jurgeliškės cerkvė būtų restauruota ir vėl sutrauktų tikinčiuosius kartu pasimelsti.

Aleksandro užsispyrimą ir net įkyrumą (gerąja prasme) minėjo ir vicemerė Raja Krupenina bei architektė Violeta Aleksandravičienė. Tik dėl šių jo savybių ir pavyko parašyti projektą, gauti lėšų ir sutvarkyti griūvančią cerkvę per gana trumpą laiką. Nuo 2012 m. spalio mėn. bendruomenė pradėjo įgyvendinti projektą „Jurgeliškės maldos namų tvarkyba (kapitalinis remontas)“, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 –2013 m. programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ 4 priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ ir Švenčionių rajono vietos veiklos grupės „Švenčionių partnerystė“ strategijos „Vietos plėtros 2009 –2014 metų strategija“ II prioriteto „VVG teritorijos atnaujinimas ir plėtra siekiant gerinti gyventojų gyvenimo kokybę“, 2.1. priemonę „Visuomeninės paskirties pastatų rekonstrukcija ir atnaujinimas, tradicinių amatų plėtra“. Projektas yra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės 2013 –2015 metų strateginio veiklos plano 4 programą, priemonė – „Vykdyti sakralinio paveldo objektų tvarkymo ir restauravimo darbus“.

R.Krupenina palinkėjo visai sentikių bendruomenei susitelkimo, stiprybės ir toliau siekiant bendruomenės susitelkimo ir dvasinio atgimimo, bei pažadėjo visokeriopą savivaldybės paramą sprendžiant sentikių bendruomenės reikalus. O jų dar yra nemažai: reikia sutvarkyti maldos namų aplinką, impregnuoti medieną, sutvarkyti sugriuvusį šventiko namą bei cerkvei priklausiusią žemę. Todėl Aleksandro planuose jau nauji projektai ir sumanymai, padėsiantys ir ateinančioms kartoms išsaugoti istorinį ir kultūrinį paveldą.

Šventės metu kalbėjusiam Svirkų seniūnui Povilui Čapskui bendruomenė taip pat dėkojo už pagalbą, pirmininkas – ir už dovanas, bet kaimų gyventojai turėjo ir prašymų, ypač dėl kapinių tvorų ir panašių buitinių dalykų.

Cerkvės atnaujinimas išties svarbus įvykis ne tik Jurgeliškės sentikių bendruomenei, bet ir visiems, branginantiems praeitį, istoriją, paveldą. Tad džiugu, kad šių metų pabaigoje, pirmąjį gruodžio sekmadienį, kai prasidėjo adventas ir kalėdinio stebuklo laukimas, tikintieji džiaugėsi galėdami vėl čia susirinkti ir melstis bei dėkojo bendruomenės pirmininkui A.Necvetnui, kuris jau pasidalino ir ateities sumanymais. Pirmiausia pasidžiaugė vieno vietos ūkininko pažadu padovanoti sentikių cerkvei varpus, patikino, kad ir toliau rašys projektus, kurių lėšos bus reikalingos užbaigti visus aplinkos ir vidaus tvarkymo darbus.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis