Lapkričio 21 d. sukako 17 metų, kai rajonui vadovauja meras Vytautas Vigelis. Nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą jis yra ES Regionų komiteto narys. Be šių pareigų, dar daugybė visuomeninių. Mero Vytauto Vigelio nuopelnai įvertinti aukštais apdovanojimais - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi, Vilniaus apskrities II laipsnio nominacija „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“, Auksinės krivūlės riterio ženklu, pirmasis šalyje meras, apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Valstybinės sienos apsaugai“, medaliu, skirtu karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-mečio progai.

Sukakties proga apie nuveiktus darbus ir ateities planus kalbamės su ilgamečiu rajono meru Vytautu VIGELIU.

-Ar laikote save profesionaliu politiku?

- Manau, tikrai esu politikas. Man politika – darbas – atsakingas, įtemptas, bet, įdomus, reikalaujantis žinių ir patirties.

- Ar mėgstate savo darbą?

- Taip, žinoma, jeigu nemėgčiau, turbūt dirbčiau kitur. Man patinka šis darbas, patinka dirbti komandoje, kurti planus, juos drauge įgyvendinti. Neretai tenka pakovoti ginant rajono interesus, bet visada malonu matyti pasiektus rezultatus – atnaujintus švietimo, kultūros, socialinių įstaigų pastatus, tiesiamas gatves, stiprėjančias bendruomenes ir jų vertingus projektus. Džiaugiuosi, kad prieš keletą metų pavyko apginti rajono ligoninę, kai buvo užsimota uždaryti reanimacijos ir akušerijos skyrius. Juk tai gyventojams gyvybiškai svarbios paslaugos. Aplinkiniuose rajonuose uždarė, mes atsilaikėme, įtikinome ministeriją. Ligoninė išliko, teikia visas paslaugas, kaimo vietovių gyventojus aptarnauja per dešimt felčerių, ko daugelyje rajonų seniai neliko.

Gal kam ir atrodo, kad meras tik sėdi kabinete ir žiūri pro langą. Jeigu ir esu kabinete, dažniausiai durys neužsidaro – ir su savivaldybės darbuotojais reikia aptarti reikalus, ir rajono gyventojai kreipiasi, jie ateina ir ne priėmimo valandomis, bet negali žmogaus neišklausyti, visada stengiuosi padėti, kiek tai įmanoma. Juk smulkmenų nebūna – suprantu, kiekvienam žmogui jo problema svarbi.

Dažnai darbo reikalais tenka vykti į centrinės valdžios įstaigas. Jeigu sėdėsi rankas susidėjęs, neieškosi galimybių, niekas nepasiūlys. Kad rajonas gautų lėšų įvairiems projektams, reikia įvairiose institucijose įtikinti, įrodyti, pagrįsti darbų poreikį. Kaip matome, ne tokia jau lengva ta mero duona.

- Per 17 metų rajone nuveikti darbai skaičiuojami milijonais. Kuriuos laikote svarbiausiais?

- Sunku kažką išskirti, kadangi darbai atliekami kompleksiškai. Viskas, kas daroma, yra reikalinga. Keletą projektų norėčiau išskirti todėl, kad jie apima didžiausią gyventojų skaičių. Buvo priimtas labai geras strateginis sprendimas dėl rajono šilumos ūkio, steigiant bendrą įmonę su solidžia Suomijos įmone,  iš karto pereita prie biokuro, kai tuo tarpu šalyje apie tai dar tik kalbama, šilumos kaina rajone viena mažiausių šalyje. Per šalčius mokėti už šildymą kol kas tenka daugokai nebent todėl, kad seni pastatai nelaiko šilumos. Mokestis už šilumą ryškiai sumažės, kai įgyvendinsime kitą projektą, prie kurio intensyviai dirbame. Tai – daugiabučių renovacija. Labai tikiuosi gyventojų supratimo, juk viskas daroma, kad jiems būtų patogiau gyventi ir pigiau kainuotų šildymas. Pažiūrėkite, kaip gražiai atrodo renovuoti 8 daugiabučiai namai Švenčionėliuose ir kaip juose atpigo šildymas, žmonės džiaugiasi. Švenčionyse Rymo g., renovuojama 10 namų, kai kurie jau baigiami, kompleksiškai tvarkoma teritorija prie jų. Pabradėje renovuojami 4 daugiabučiai. Visi šie namai renovuojami pagal probleminių teritorijų programą. Jau kitą savaitę paaiškės rangovas, kuris renovuos dar 10 daugiabučių jau pagal naująją Vyriausybės programą.

Net ekonomiškai sunkiausiais periodais pastatų, kelių atnaujinimo darbai ES paramos dėka nesustojo. Nuo 2004 m., įskaičiuojant dar vykdomus projektus, baigiama įsisavinti apie 150 mln. Lt ES paramos lėšų.

-Visas Lietuvos savivaldybes kamuoja finansinės problemos...

- Neaplenkia jos ir mūsų rajono – lėšų trūksta, biudžetas nesurenkamas, atlyginimai vėluoja. Biudžetą vykdo tik dvi šalies savivaldybės. Visi darbai, kuriuos minėjau, finansuojami pagal projektus, daugiausia ES Struktūrinių fondų para, savivaldybės dalis vidutiniškai sudaro apie dešimtadalį lėšų, tam savivaldybė ima ilgalaikes paskolas.

Taikome visą kompleksą griežtų taupymo priemonių – jungiamos įstaigos, savivaldybės skyriai, savivaldybėje sumažinta apie 70 etatų. Labai skaudžios priemonės, bet optimizavimo komisija kitos išeities nesurado.

- 17 metų Jums pavyksta išsaugoti mero postą. Kur paslaptis?

- Nėra jokios paslapties. Nuoširdžiai stengiuosi dėl rajono gerovės. Turbūt žmonės tai mato ir įvertina. Juk viską sprendžia rinkėjai. Be rajono žmonių, rinkėjų valios neužimčiau šių pareigų - per kiekvienus rinkimus jie suteikia man ir ilgametei koalicijai įgaliojimus tęsti darbus. Tad naudojuosi proga ir tariu jiems – ačiū. Visuose savivaldybių rinkimuose maždaug du trečdaliai rinkėjų balsavo už mane (atidavė reitingo pirmumo balsus) ir mano komandą. Koalicijos partneriai rajono taryboje taip pat manimi pasitiki. Patirtis vertinama visose srityse, kodėl savivaldoje turėtų būti kitaip?

- Ar nekyla minčių apie aukštesnę karjerą?

- Ne kartą esu gavęs pasiūlymų, bet jų atsisakiau. Jaučiuosi čia, rajone, reikalingas, darbą išmanau. Be to, rinkimų pažadai žmonėms įpareigoja juos vykdyti, negaliu taip paprastai imti ir viską mesti.

- Vis darbas, darbas, o ką veikia meras laisvalaikiu?

- Laisvalaikio ne tiek ir daug. Ir po darbo, ir poilsio dienomis dažnai tenka dalyvauti renginiuose, bet, kiek įmanoma, stengiuosi surasti laiko ir sau. Didžiausias ramstis gyvenime – šeima. Stengiuosi kuo daugiau pasidžiaugti bendravimu su brangiausiais žmonėmis.

Laisvą valandėlę mėgstu praleisti su gera knyga, klausydamas klasikinės muzikos  arba gamtoje – važinėdamas dviračiu, medžioklėje. Mėgstu dirbti darže, turime šiltnamius, prisiauginame ekologiškų daržovių. Teikiu pirmenybę aktyviam poilsiui ir visus kviečiu gyventi sveikai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ