Mes turime 77 svečius online

Apsilankymų šiandien:304
Apsilankymų vakar:664
Apsilankymų šį mėn.:10762
Apsilankymų iš viso:1513548

Tėvystės iššūkiai auginant vaiką, kurį pagimdė kiti

2013 m. lapkričio 16 d.šeštadienis Nr.84 (1327)

Pilnaverčiu žmogumi vaikas tampa tik tuomet, kai susiformuoja jo santykis su šalia esančiais asmenimis, su kuriais jis ima bendrauti. Pirmoji ir ypatinga bendruomenė, kurioje užsimezga vaiko ryšiai su kitais žmonėmis, yra šeima, nes tai – geriausia aplinka išryškinti ir įtvirtinti vaiko polinkius. Tie ryšiai turi ypač didelę įtaką (teigiamą ar neigiamą) jo dvasiniam pasauliui, kadangi tai pirmasis vaiko dvasinės brandos etapas. Čia prasideda ir visuomeninis vaiko gyvenimas, kuris vėliau tęsiamas mokykloje, vaikų bei jaunimo organizacijose ir kitur. Šeimoje įgyta bendravimo patirtis ilgą laiką yra vienintelis santykių su aplinkiniu pasauliu vertinimo kriterijus. Tėvai – ne tik vaiko poreikių tenkinimo šaltinis, bet ir priemonė bei galimybė kurti save ir susidaryti pasaulio vaizdą: tai, kaip pasaulis man atrodo, kaip į mane reaguoja, ko iš jo tikėtis.

Tik tėvų meilės sušildytas, jų bendravimo praturtintas vaikas iš šeimos židinio išsineša dvasinę stiprybę visam gyvenimui.Šeimoje jisgauna apsaugą, globą ir tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai.

Tačiau kartais atsitinka taip, kad tėvai negali auginti savo vaiko. Tuomet vaikai priversti palikti biologines šeimas ir randa prieglobsti vaikų globos namuose ar šeimynose. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taip apibrėžia vaiko globą: „Vaiko globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems“.

Vaikų globos, įvaikinimo pagrindas - tikėjimas, kad tėvų meilė vaikui yra itin svarbi. Vos gimęs vaikas nesupranta kalbos, tačiau jaučia emocinę suaugusiųjų būseną. Švelnus ir raminantis kontaktas su tėvais ypatingai svarbus iki vaikučiui sukaks 6 mėnesiai, kol jis dar pats neropoja. Todėl bendrauti su mažyliu reiktų su „emocine pagalve“, t.y. šalia jo turėtų būti tik ramiai nusiteikę, pailsėję, dvasinę pusiausvyrą jaučiantys žmonės. Susierzinimas ir grubumas, net jei jų neišsakome žodžiais, gąsdina mažylį!

Kad vaikas jaustųsi puikiai ir užaugtų emociškai stabilus, labai svarbus ne tik jį auginančių žmonių meilės „kiekis“, bet ir jos „kokybė“. Globėjų ar įtėvių meilės kokybė – tai pirmiausia pagarba mažam žmogučiui ir jo interesams. Antra sąlyga – globėjai ar įtėviai bendraudami su vaiku patys turi jaustis gerai, nes vaikui labai svarbus nuoširdus ir ramus, emociškai stabilus ryšys. Trečias svarbus dalykas – neužgožti vaiko. Daug į vaiką įdeda, tačiau ir itin daug iš jo vėliau reikalauja globėjai ir įtėviai, kurie patys nesijaučia saugūs. Sutarimosu vaiku labiau reikia jiems patiems, o vaikas būna priverstas gintis, iš čia gimsta nusivylimas, nepasitenkinimas ir t.t. Tėvų meilės stoka vaikystėje daro milžinišką įtaką vaiko asmenybės raidai, visam jo gyvenimui, vietai visuomenėje, socialiniams ryšiams. Tėvų (globėjų ar įtėvių) meilė vaikams, nepriekaištingi tarpusavio santykiai, artimas bendravimas padeda jaunam žmogui suvokti etines ir estetines vertybes, normas ir pratina jas taikyti kasdieniniame gyvenime. Jau ankstyvojoje vaikystėje susidarę įpročiai, veiklos bei elgesio stilius, kaip ir pati žmogaus psichika, vėliau kinta lėtai.

Tapę globėjais žmonės dažnai susiduria su šio vaidmens keliamais iššūkiais ir sunkiais išgyvenimais. Namų aplinka, tėvų tarpusavio santykiai, jų elgesys matyti iš vaikų charakterio bei elgesio. Vaikų panašumas į biologinius tėvus yra ne tik įgimtas, bet ir įgytas, ko dažnai nenori pripažinti globėjai (rūpintojai) ir įtėviai. Neretai jie gali pasijusti vieniši spręsdami su globa susijusius klausimus. Institucijos dažniausiai teikia teisinę ir socialinę pagalbą. Sunkiau yra ne tik gauti psichologinę pagalbą, bet ir kreiptis dėl jos. Įsipareigojęs auginti globotinį ir atlikdamas savo pareigas globėjas neretai išgyvena sunkius jausmus. Ypač sunku gali būti auginant savo artimųjų vaikus, kadangi tokiu atveju sunkiau biologiniams tėvams nustatyti ribas palaikant ryšį su vaiku.Atsakomybė, baimė, kaltė, gėda, nerimas ir panašūs jausmai gali tapti globėjų kasdienybe. Pavyzdžiui, dėl patirtos nesėkmės auginant savo vaikus globėjas gali išgyventi didesnį nerimą ir baimę globodamas. Tai gali trukdyti užmegzti ir palaikyti šiltus santykius su vaiku, efektyviai reaguoti į netinkamą jo elgesį, realistiškai matyti vaiką ir jo situaciją. Kaip kiekvienas biologinis tėvas, taip ir globėjai bei įtėviai nori pasiekti, kad vaikas gerai elgtųsi, sėkmingai mokytųsi ir taptų pilnaverčiu žmogumi, tačiau kartais to siekia netinkamais būdais. Globėjai (įtėviai) ir vaikai bendravimo meno turi mokytis visą gyvenimą ir nepamiršti, kad sėkmę lemia kito žmogaus supratimas, dėmesys jam, įsijautimas į jo vidaus pasaulį, išgyvenimus.

Tėvystė ir globa šiuolaikiniame pasaulyje reikalauja naujo požiūrio, žinių ir įgūdžių. Tyrimai rodo, kad globa giminaičių šeimoje yranaudingesnė vaikui už kitas globos formas, kadangi vaikas išlieka savo giminės dalimi, o tai susiję su vaiko teise ir galimybe išsaugoti savo autentiškumą, be to jis išsaugo galimybę palaikyti santykius su savo artimaisiais.

Vis dėlto didėjant globojančių šeimų skaičiui, taip pat ryškėja ir kita tendencija: daugėja globėjų, atsisakančių globoti vaiką. Tai lemia įvairios priežastys: ypatingas valkataujančių vaikų patyrimas ir elgesys labiausia pasireiškiantis paauglystės laikotarpyje. Pagrindinė vaiko užduotis šiame amžiaus tarpsnyje – atrasti identitetą. Jaunuoliai jaučia stiprų poreikį išreikšti save, tai, kas jie yra, o ne tai, kuo jų globėjai ar įtėviai nori, kad būtų. Globėjų ir įtėvių užduotis yra sustiprinti savo ir jų auginamo vaiko ryšį, tuo pačiu metu puoselėjant vaiko savarankiškumą ir nepriklausomybę. Šiuo laikotarpiu didelę reikšmę įgyja pasitikėjimas, kurį globėjai ar įtėviai sukūrė su globojamu ar įvaikintu vaiku per kelis gyvenimo kartu metus. Vaikams svarbu žinoti, kad jie be jokios baimės gali kreiptis į globėjus ar įtėvius, kad gautų informacijos ir patarimų.

Suteikę namų užuovėją tėvų globos netekusiems vaikams, globėjai (rūpintojai) ir įtėviai dažnai jaučiasi taip, tarsi viskas, ko jie išmokė vaikus, yra prarasta, nes vaikai išreiškia save netikėtais pokyčiais pasirinkimuose: dėl klausomos muzikos, aprangos, šukuosenos, draugų ir maisto. Todėl šioje situacijoje yra būtina kvalifikuota pagalba ir parama ne tik vaikams, bet ir globėjams (rūpintojams) ir įtėviams, kurios metu yra suteikiamos žinios apie beglobių vaikų psichologinius ypatumus, taip pat įgyjami bendravimo su globojamu ar įvaikintu vaiku įgūdžiai, sustiprinami globėjų (rūpintojų) ir įtėvių gebėjimai. Tokią kvalifikuotą pagalbą susidūrus su globos ar įvaikinimo iššūkiais šeimoje galima gauti Švenčionių rajono Socialinių paslaugų centre, adresu: Naujoji g. 5, Švenčionys.

Ilona GINKO

Švenčionių r. Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis