Mes turime 434 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4507
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14694
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90724
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Baltijos Kelias – stebuklas

2013 m. lapkričio 16 d.šeštadienis Nr.84 (1327)

Vienas iš Baltijos Kelias - 89 koordinatorių Juozapas Jakštas prisimena, kad nusprendė pastatyti (2 ruože Vilnius – Ukmergė 244-246 km) kryžių „Lietuva – kaip Pieta“, kuriame pavaizduoti du susikertantys keliai – tai Lietuva ir kančia Europos kryžkelėje. Ąžuolinis kryžius tvirtas, nepajudinamas – kaip ir Tautos laisvės troškimas. Menininkui padaryti Baltijos Keliui kryžių buvo telikusios vos kelios dienos. Autorius dirbo skubėdamas, neatsitiesdamas, aukodamas net nakties miegą. Nusivarė tiek, kad pats negalėjo jo nuvežti prie Vilniaus – Panevėžio magistralės. Pasiaukojantys sąjūdiečiai Juozas Macijauskas ir kiti vyrai išvakarėse nugabeno kryžių prie solidarumo, vienybės ir ateities kelio atkarpos, skirtos Švenčionių rajono žmonėms. Rugpjūčio 23-iosios ryte skulptorius Juozapas Jakštas su giminėmis ir Juozas Macijauskas su vyrais ten nuvyko, kad spėtų pastatyti kryžių. Laiku suspėjo ne tik jį pastatyti, bet ir gėlėmis apsodinti.

19 valandą kryžius „Lietuva – kaip Pieta“ visu grožiu pasitiko atvykstančius sąjūdiečius iš Švenčionių rajono: iš Švenčionių miesto ir aplinkinių kaimų, Švenčionėlių mokyklos ir Keramikos gamyklos, Pabradės, Adutiškio, Kaltanėnų ir kitų vietovių. Aktyviai organizavo, nuoširdžiai kvietė žmones dalyvauti Baltų Kelyje J.Jakštas, S.Tumėnas, K.Trapikas, V.Čenkus, V.Vilkavickaitė, J.Macijauskas, V.Baranauskienė, R.Kamičaitytė, G.Jarmalytė, Dapšauskienė, B.Lazaraitis, K.Marcinkevičius, A.Garlienė ir daug kitų, kurie šventai tikėjo šviesesne ateitimi.

Man reikalai susiklostė taip, kad Baltijos Kelio dieną su dukra Laima (tuomet moksleivė) buvau Vilniuje ir nuo Arkikatedros su žurnaliste Aldona Žemaityte – Petrauskiene ir jos vyru Antanu Petrausku važiavome mašina. Tai buvo nepaprasta kelionė. Žurnalistei Aldonai labai reikėjo sukaupti kuo daugiau informacijos apie šį istorinį įvykį, o mes gerte gėrėme tą nepaprastą dvasinį pakylėjimą...

Jau artėjo metas sustoti gyvoje grandinėje, kai staiga pamačiau, kad švenčioniškiai neįstengia rankomis susisiekti su kaimynais ignaliniečiais. Tuomet Antanas greitai sustabdė mašiną kelkraštyje, ir mes keturiese, susikibę rankomis, užpildėme spragą. Ir dainavimas, ir krintančios iš dangaus gėlės kėlė dvasią ir didesnę laisvės viltį.

Baltijos Kelias – tai mūsų, latvių ir estų dėka įvykęs stebuklas, kuris spinduliavo šviesą, tikėjimą, meilę. Neįtikėtina, kad Lietuva, Latvija ir Estija į tikslą žygiuoja taikiai, ramiai, kad ir giliai širdyje paslėpusi nerimą. Didesnį pasitikėjimą Lietuvai suteikė tai, kai 2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos Kelią į „Pasaulio Atminties“ sąrašą.

Viktorija LAPĖNIENĖ

 
Reklaminis skydelis