Spalio 9–12 dienomis Druskininkuose vyko jau dešimtas, jubiliejinis Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos (NJRKA) kasmetinis suvažiavimas – „Koordinalizacija 2013“. Šiemet į vieną vietą susirinko net 46 Lietuvos savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai . Prie bendro stalo susėdę jaunimo politikos formuotojai ir įgyvendintojai dalinosi ne tik metiniais pasiekimais, bet sveika kritika – suvažiavimo metu virė aštrios diskusijos.

Jaunimo politiką Lietuvoje formuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau beveik prieš penkioliką metų inicijavo jaunimo reikalų koordinatorių etatų steigimą savivaldybėse. Bandymas jaunimo politiką vystyti tokiu principu pasiteisino – šiuo metu daugelyje užsienio šalių turėti tokį koordinatorių savivaldybėje tapo siekiamybe.

Skirtingos struktūros – už vieno stalo

NJRKA prezidentas Vidas Visockis į suvažiavimą sukvietė visus, ties jaunimo politika dirbančius asmenis. Koordinatorius sveikinęs Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požėla teigė, jog vieni iš stipriausių šios sistemos veikėjų ir yra jaunimo reikalų koordinatoriai, turintys aiškią jaunimo politikos ateities viziją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministrės patarėja Vaida Giraitytė seniausiai dirbantiems koordinatoriams įteikė ministrės Algimantos Pabedinskienės padėkos raštus. SADM Jaunimo skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė bei specialistė Aurelija Mineikaitė pristatė esamą situaciją jaunimo atvirų erdvių ir nedarbo lygio gerinimo klausimais. Tuo tarpu Jaunimo reikalų departamento (JRD) direktorius Mindaugas Kuliavas nestigo savikritikos atliekamam darbui, teigdamas nepadaręs visko, ką galėjo padaryti per šiuos 2013 metus. Departamentui taip pat atstovavo ir su jauniausiais koordinatoriais dirbo JRD direktoriaus pavaduotojas Juozas Meldžiukas, specialistė Milisenta Misevičiūtė.

Suvažiavime dalyvavo ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) direktorė Lilija Gerasimienė. Ugdymo plėtotės centro (UPC) Neformaliojo skyriaus vedėjos Astos Morkūnienės bei metodininkės Donatos Šablinienės vizitas taip pat buvo malonus – visi nekantriai laukia pokyčių neformaliojo ugdymo srityje.

Sukryžiuotos ietys – laikinai nuleistos

Suvažiavime taip pat dalyvavo ir bene vieni pirmųjų diskusiją pradėjo Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos (LiJOT) buvusi prezidentė Loreta Senkutė ir naujai išrinktas Mantas Zakarka. Dar patys būdami labai jauni L.Senkutė ir M. Zakarka džiaugėsi aktyviai veikiančiomis nevyriausybinėmis Lietuvos jaunimo organizacijomis, aptarė ir (ne)bendradarbiavimo tarp LiJOT‘o bei Jaunimo reikalų koordinatorių situaciją, ieškojo abipusiai kylančių nesutarimų židinio.

Pasak koordinatorių, pagrindinis nesutarimų židinys yra neteisingas suvokimas – abi pusės mano atstovaujančios jaunimui – koordinatoriai regiono, tuo tarpu LiJOT‘as – NVO. Visi vieningai pritarė, jog šie su jaunimu dirbantys žmonės visų pirma yra tarpininkai. Taip pat vienas iš kilusių nesutarimų – LiJOT‘o pozicija nekviesti koordinatorių dalyvauti jų regionuose vykstančiuose jaunimo organizacijų ir tarybos susitikimuose. Koordinatorių manymu, jų dalyvavimas yra būtinas vien dėl struktūrinio dialogo palaikymo, padedančio stiprinti bendradarbiavimą.

Aptartos naujovės džiugina

Suvažiavimo metu buvo pristatyta ir naujovių, turinčių pakankamai daug įtakos jaunimo politikai. Galima būtų išskirti dvi pagrindines – oficialaus patvirtinimo laukiančią programa „Erasmus+“ ir planuojamą įvesti neformalaus ugdymo krepšelį. Pasak JTBA direktorės L.Gerasimienės, Lietuvoje su jaunimo politika yra viskas labai gerai: „Mums pavydėtų net estai“, - kalbėjo direktorė.

„Erasmus+“ programą pristačiusi JTBA projektų koordinatorė Loreta Eimontaitė savo pranešime aiškiai išdėstė, jog ši programa sujungs dabar veikiančias – „Grundvig“, „Erasmus“, „Leonardo“, „Commenius“, „Veiklus jaunimas“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“ ir kt. Programa „Erasmus+“ skatins individualų mobilumą (mokymosi tikslais), bendradarbiavimą siekiant inovacijų (gerosios praktikos pasidalinimas), rems jaunimo politiką.

Tuo tarpu UPC pristatė planuojamus įvesti neformaliojo ugdymo krepšelius, bandė išsiaiškinti jaunimo reikalų koordinatorių nuomonę šiuo klausimu, identifikuoti galimą bendradarbiavimą. Dauguma koordinatorių pabrėžė, kad ši naujovė turi savų pliusų ir minusų – mokiniai galės laisvai rinktis norimus lankyti užsiėmimus, didės jaunimo verslumas, mažės nedarbo lygis, tačiau tuo pačiu, padidėjus neformalaus ugdymo programas teikiančių paslaugų tiekėjų gretose gali kilti konkurencinė grėsmė.

Jaunimo reikalų koordinatoriai tampa vis labiau žinomais – ši, atrodo nepopuliaria laikyta pareigybė, linksniuojama vis dažniau. Ne tik gatvėse, namuose, renginiuose, mokykloje – visur, kur yra jaunimo, bet ir parlamente, ministerijose, departamente. Vien todėl, kad dirbant ne dėl žymos savo gyvenimo aprašyme (CV), viskas įvyksta natūraliai. „Varnelę“ jiems uždeda tik jaunimas, geriausiai matantis koordinatoriaus darbą ir laikantis jį savo draugu.

Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos (NJRKA) informacija