Mes turime 585 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:12478
mod_vvisit_counterŠią savaitę:33527
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:112648
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Lietuvoje nyksta automobilių tempimo virve kultūra

2013 m. spalio 26 d., šeštadienis Nr.79 (1322)

Lietuvoje automobilių tempimo virve kultūra pamažu nyksta. Vis dažniau ištikus bėdai vairuotojai kviečia techninę pagalbą, o ne stabdo pakeleivingus automobilius ar skambina draugams. Vairuotojai, kurie vis dar pasiryžta tempti virve, įspėjami dėl rizikos, kadangi pabjurus orams, padaugėja tempiamų automobilių avarijų.

Pasak Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, per pirmus devynis šių metų mėnesius po avarijų ar gedimų teko transportuoti apie 900 automobilių – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Po trečdalio eismo įvykių automobiliais tęsti keliones neįmanoma, nes būna pažeidžiami stabdžiai, vairo mechanizmas ir kt.

Vakarų Europoje virve tempiamą automobilį retai kada pamatysi, tačiau Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko, nors ir mažėja. Sparčiai populiarėja pagalbos kelyje draudimas. „Anksčiau šis draudimas buvo prieinamas tik besidraudžiantiems kasko draudimu, šiandien juo vairuotojai draudžiasi kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Besidraudžiančiųjų šiuo draudimu skaičius auga, kadangi apsidrausti metams kainuoja tiek, kiek tempimo virvė.

Pasitaiko atvejų, kuomet po avarijos tempiamas automobilis neišvengia antro susidūrimo. Tokių įvykių padaugėja atšalus orams, kai rytais dėl susidėvėjusių akumuliatorių neužsiveda automobiliai, taip pat pabjurus orams pablogėja vairavimo sąlygos. Žalos dydis, kai susiduria tempiantis ir tempiamas automobilis, gali labai svyruoti – kartais vairuotojai atsiperka lengvais įbrėžimais, kartais žalos siekia ir 10 tūkst. litų. Yra pasitaikę tokiomis aplinkybėmis ir nepataisomai sudaužytų automobilių. Tiesa, privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymas ir Kelių eismo taisyklės numato, kad automobiliams susidūrus, avarijos kaltininku tampa tas vairuotojas, kuris tempė automobilį.

Apsisprendus padėti, prieš tempiant kitą automobilį, reikėtų įvertinti, ar tai nebus žalinga savam. Jeigu automobilis negalingas ir mažesnis už tą, kurį ketinama tempti, savam automobiliui tai kenks.

Tempiant virve svarbiausia neskubėti. Dažna klaida – avarinius signalus įsijungia abu vairuotojai, tačiau tai padaryti turėtų tik tas vairuotojas, kurio automobilis yra tempiamas. Taip pat didelė avarijos grėsmė kyla, kuomet pasirenkama per trumpa ar netinkamo stiprumo virvė. Ji turėtų būti nuo 4 iki 6 metrų, pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm.

Parengta pagal draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ inf.