Mes turime 271 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2294
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20838
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:68164
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Knyga – langas į pasaulį

2011 m. liepos 20 d., trečiadienis Nr. 52 (1099)

- Visą gyvenimą mane lydėjo knyga. Tai savotiškas langas į pasaulį. Ir jūs neįsivaizduojate, kaip pasijunti, kai negali kada panorėjęs ateiti į biblioteką ir išsirinkti naujausių knygų, - pradėdama mūsų pokalbį sako Ala Palunkiškienė iš Zadvarninkų kaimo. – Dabar, kai su judėjimu turiu problemų, viso to padaryti negaliu Sunkiai įsivaizduoju, kaip galėčiau be skaitymo, be naujų, dar neperskaitytų, Zadvarninkų bibliotekoje esančių knygų, žurnalų, jei ne Zadvarninkų bibliotekos-filialo vedėja Laima Strakšienė. Nuoširdus ačiū jai už tai, kad randa laiko atnešti man knygų, žurnalų, laikraščių. Kadangi tai, kas yra Zadvarninkų bibliotekos lentynose, viskas perskaityta, tai kai tik gauna ką nors naujo, tuoj man paskambina ir klausia, ar mane domina gautos knygos, atneša jas. Jei knyga įdomi, galiu ją skaityti visą dieną. Iš knygų galima tiek daug pasimokyti. Norėčiau šiek tiek paagituoti jaunimą, kad skaitytų, nes knygose tiek gyvenimiškos išminties, patarimų, pamąstymų. Knyga man lyg savotiškas gelbėjimosi ratas, ir tą ratą, kas kartą atnešdama naujas knygas, man atneša Zadvarninkų bibliotekos-filialo vedėja Laima Strakšienė. Perskaitau ir galiu reziumuoti, apie ką knyga, kas patiko.

- Mėgote skaityti nuo vaikystės?

- Taip! Žinoma! Skaitau įvairias knygas, ypač tas, kurios priverčia pamąstyti apie gyvenimą, jo prasmę. Kaip dažnai mes nematome grožio. Dažnai mėgstu išėjusi ryte pasigrožėti bundančia gamta, pajusti tą gamtos grožį, įsiklausyti į paukščių čiulbesį. Kadangi pati jau negaliu apsitvarkyti aplink sodybą, tą padaro kas dieną aplankanti dukra su vyru. Ir toje gražioje erdvėje nuo gyvenimo neatsilikti man padeda skaitymas. To malonumo neturėčiau, jei ne Laima. Ačiū dar kartą jai už nuoširdų rūpestį, - sako Ala Palunkiškienė. Paskui kalbamės apie gyvenimą. Gerb. Ala Palunkiškienė pasakoja, kaip baigusi Vilniaus žemės ūkio technikumą, pradėjo dirbti agronome. Kodėl pasirinko agronomės specialybę? Tam buvo priežasčių.

- Kai man buvo kokie penki metukai ir nebuvo ką valgyti, aš daviau sau žodį, kad pasirinksiu tokią specialybę, kuri leistų išauginti gerą derlių, kad būtų ką valgyti. Savo pažadą, duotą vaikystėje, įgyvendinau. Sugrįžusi į Švenčionių rajoną dirbau „Žemaitės“ kolūkyje. Automobilių nebuvo, tekdavo iš brigados į brigadą eiti pėsčiomis, vėliau – su dviračiu. Per dieną įveikdavau apie 30 km. Šie krūviai, matyt, buvo per dideli, pradėjo skaudėti kojas. Gydytojų verdiktas buvo skaudus – pakeisti specialybę, kitaip negalėsiu vaikščioti. Tuomet jau neakivaizdžiai mokiausi Žemės ūkio akademijoje agronomiją. Teko šios minties atsisakyti ir pereiti į ekonomiką, tam reikėjo išlaikyti net 16 egzaminų. Viską išlaikiau ir perėjau. 1969 m. baigusi akademiją įgijau ekonomikės specialybę. Aš labai myliu augalus ir intuityviai jaučiu, ko tam augalui reikia, kad augtų. Visada darydavau tą, ko augalui reikia. Ir mano darže viskas puikiai augdavo. Mano anūkas dažnai juokaudamas klausia: „Kodėl, bobute, tu su jais kalbiesi?“. Aš visada atsakau: „O kodėl jų nepagirti?“. Visai kitaip pradeda augti, patikėkite, taip yra iš tikrųjų, - šypsodamasi sako Ala Palunkiškienė. Ko gero, iš tiesų ir augalai jaučia žmogaus meilę.

Be knygų skaitymo Ala Palunkiškienė dar mėgsta megzti, o tuščių serialų sako nemėgstanti žiūrėti. Baigiantis pokalbiui, vėl sugrįžtame prie knygų, kurios kartais padovanoja nuostabių atradimų. Vienos skaitosi lengvai, o kitos priverčia mąstyti ir analizuoti. Tokios knygos Alai Palunkiškienei ypač patinka. Kadangi skaito sparčiai, tai ir Zadvarninkų bibliotekos-filialo vedėjai Laimai Strakšienei tenka užsukti dažnai, bet pati Laima sakė džiaugiasi tą galėdama daryti, o ir pati iš Alos Palunkiškienės sužino, kuo įdomi viena ar kita knyga, ir gali patarti kitiems bibliotekos skaitytojams.

- Visada miela ir gera, kai žmogus į tavo namus ateina su gera nuotaika, su šypsena, o bibliotekininkė Laima – visada miela ir besišypsanti. Ateidama ji atneša ne tik knygų, bet ir praskaidrina mano būtį, - atsisveikindama sako Ala Palunkiškienė, kuri net ir negalios uždaryta į namų erdvę, skaitydama neatsilieka nuo gyvenimo.

Algis JAKŠTAS