Dar Lietuvai besirengiant pirmininkauti ES Tarybai buvo pristatyti pagrindiniai būsimo šalies pirmininkavimo prioritetai. Tarp svarbiausių prioritetų – ir jaunimo užimtumo problematika. O vienas ir pagrindinių Lietuvos tikslų šioje srityje – niekur nesimokančių ir nedirbančių žmonių problemų sprendimas, jų integracija į darbo rinką ir socialinė įtrauktis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kiekvienoje ES šalyje nuo 10 iki 14 procentų yra tokių jaunų žmonių ir apie 150 milijardų eurų kainuoja tų jaunų žmonių integracinis procesas.

Rugsėjo 9-12 dienomis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Europos jaunimo forumu ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba Vilniuje surengė ES Jaunimo konferenciją. Ir šioje konferencijoje, kuri struktūriniame dialoge atlieka pagrindinį vaidmenį, svarbiausias dėmesys skiriamas pagrindiniam Lietuvos pirmininkavimo prioritetui jaunimo sityje: socialinei jaunimo įtraukčiai, ypač pabrėžiant nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) įtrauktį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, sveikindama šią konferenciją, pažymėjo, kad Lietuva neatsitiktinai vienu pirmininkavimo prioritetu pasirinko niekur nedirbančių ir nesimokančių (NEET) jaunuolių socialinę integraciją, nes šiems žmonėms reikia kuo skubesnės pagalbos integruojantis į švietimą ar darbo rinką, todėl pasidžiaugė, kad šios konferencijos metu pats jaunimas, su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai, visų ES šalių ministerijų atstovai kartu ieškos sprendimų ir teiks siūlymus, kaip gerinti šios grupės jaunimo socialinę įtrauktį. Pasak ministrės, visos valstybės narės turi dėti pastangas, kad jaunimo užimtumo situacija Europoje gerėtų. Didesnės investicijos į jaunimą yra vienintelis kelias norint į priešingą pusę pakeisti dabartinę augančią socialinės atskirties tendenciją.

Labai gražiai ir prasmingai į šį kontekstą įsipynė ir Švenčionių rajono jaunimo reikalų tarybos kiekvieną rudenį organizuojama jaunimo rudens sesija, kurios metu taip pat buvo aptartos jaunimo politikos tendencijos, prioritetai ir tikslai. Seminaras-diskusija, kuriame praėjusį ketvirtadienį dalyvavo Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės jaunimo organizacijų, švietimo įstaigų, policijos, Švenčionių r. PUC atstovai, socialiniai darbuotojai, Švenčionių miesto seniūnė Ina Sinienė, rajono tarybos narė Jolanta Olechnovič, mero patarėja Inga Varnienė, buvo pavadintas „Socialinė jaunimo įtrauktis“.

Gausiai susirinkusį jaunimą pasveikino rajono meras Vytautas Vigelis, pasidžiaugęs rajono jaunimo aktyvumu ir noru spręsti iškylančias problemas, pabrėžė, kad jaunimo reikalai yra svarbūs rajono valdžiai, jaunimo politikos įgyvendinimui skiriamos lėšos iš savivaldybės biudžeto. Meras paragino jaunuolius ir pačius aktyviai dalyvauti rajono gyvenime, įvairiose veiklose, rūpintis, kad čia būtų gera visiems gyventi, ir, žinoma, baigus studijas didmiesčiuose sugrįžti į savo gimtąjį rajoną ir drauge kurti jo ateitį. V.Vigelis patikino, kad savivaldybės dėmesys ir finansinė parama jaunimui ir toliau išliks vienu iš prioritetų.

Sveikinimo žodį tarė ir tarybos narė J.Olechnovič, ir mero patarėja I.Varnienė, seminarą-diskusiją moderavo Inesa Bagdonienė ir Lijana Špakova. Seminaro-diskusijos metu Jaunimo reikalų taryba pirmiausia pateikė ataskaitą apie nuveiktus darbus, lėšų įsisavinimą, ES remiamų projektų įgyvendinimą. Po to vyko darbas grupėse, jaunimas diskutavo, atsakinėjo į klausimus, vykdė praktines užduotis.

Pasak organizatorių – Švenčionių r. jaunimo reikalų tarybos – praktiškai visa užsiėmimų diena buvo skirta pastaruoju metu vienai iš aktualiausių temų: nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo socialinei įtraukčiai. Juk socialinė atskirtis gali būti nugalėta tik tuo atveju, kai visi kartu įgyvendins integralius veiksmus. Buvo pabrėžta ne vien jaunų žmonių nedarbo problemos, bet ir kalbama, kaip pagerinti jų dalyvavimą organizacijų veikloje bei pilietiniame gyvenime, vystyti jų socialines kompetencijas ir kurti sinergiją tarp formalaus ir neformalaus švietimo.

Mokymų metu buvo paliesta ir kitos jaunimui aktualios temos, daug svarbių dalykų buvo išsiaiškinta ir darbo grupėse metu. Seminaro metu buvo įvardytos ir kitos rajono jaunimo aplinkoje labiausiai socialinę atskirtį patiriančios jaunų žmonių grupės: žmonės su negalia, žmonės vartojantys psichotropines medžiagas, net ir „moksliukai“.

Buvo surengti ir keli simuliaciniai žaidimai, kurių metu jaunuoliai galėjo geriau suvokti, kaip jaučiasi nepritampantis jaunas žmogus ir kodėl, dėl kokių priežasčių tai vyksta. Darbo grupėse metu buvo mėginama išsiaiškinti, kokios priemonės padėtų jauniems žmonėms lengviau pereiti iš vieno mokymo lygmens į kitą (nuo pagrindinio iki profesinio/aukštojo) ir užtikrintų jiems vienodas sąlygas norimam lygmeniui pasiekti. Kaip būtų galima užtikrinti lengvesnį ir visiems jauniems žmonėms vienodai prieinamą perėjimą nuo mokymosi prie darbo, kaip padėti jauniems žmonėms užtikrinti lengvesnį savarankišką gyvenimą pradėjus gyventi atskirai nuo tėvų/globėjų (rūpintojų). Kokios yra socialinės, ekonominės ir pilietinės pasekmės dėl to, kad kai kurie jauni žmonės nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose. Kokios priemonės turėtų būti įgyvendinamos, kad jauni žmonės patektų ir įsitvirtintų darbo rinkoje. Kokios prevencinės priemonės padėtų jauniems žmonėms nemesti mokslų ir mokymosi programų anksčiau laiko (pvz.: nebaigus mokyklos, kolegijos, perkvalifikavimo mokymų ir pan.), kokios priemonės motyvuotų ir padrąsintų jaunus žmones mokytis ir dalyvauti mokymuose, jaunimo programose, iniciatyvose.

Siekiant jaunų žmonių socialinės įtraukties jiems teikiamos socialinės paslaugos. Todėl buvo svarbu išsiaiškinti, kokios priemonės turėtų būti vykdomos geresniam šių paslaugų prieinamumui užtikrinti, kaip galėtų būti užtikrinamas sėkmingas bendradarbiavimas tarp nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, jaunimo organizacijų, socialinių partnerių, NVO, jaunimo darbuotojų bei kitų, dirbančių su jaunimu, siekiant socialinės jaunų žmonių, ypač tų, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose, įtraukties, kaip jaunimo ir su jaunimu dirbančios nevyriausybinės organizacijos galėtų padėti kurti, tobulinti ir įgyvendinti konkrečias priemones (pvz., Jaunimo garantija), didinančias jaunimo socialinę įtrauktį.

Irena POŽĖLIENĖ