Liepos 30 d. Aplinkos ministerijoje vyko susitikimas su šalies savivaldybių merais daugiabučių renovacijos pagal naująjį modelį klausimais. Jo metu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis paskelbė antrojo daugiabučių renovacijos etapo startą.

Pirmajame etape kompensuojama didesnė dalis išlaidų

Pirmajame etape atrinkta renovuoti 16 blogiausių energijos taupumo požiūriu mūsų rajono daugiabučių namų. Šalyje pirmajame etape bus renovuojama 840 daugiabučių, vyksta pasirengimo jų renovacijai darbai, rajone – taip pat. Nepatekę į pirmąjį etapą daugiabučiai taip pat netrukus sulauks savo eilės. Mūsų rajone pagal šią programą ištyrus poreikį ministerijai buvo pateiktas maksimalus sąrašas (per 50 daugiabučių) namų, kuriuos reikėtų atnaujinti. Antrajam renovacijos etapui eilės tvarka bus atrinkti namai iš šio sąrašo.

Pirmajame etape Švenčionyse renovacijai atrinkti 8 daugiabučiai: Taikos g. 3, 12, 12a, 20, Švenčionėlių g. 4 ir 6, Vilniaus g. 12, Strūnaičio g. 2 a., Švenčionėliuose – 4: Žilvičių g. 12 ir 16, Žemutinės g. 35 ir 35a, Pabradėje – Vilniaus g. 108a, 108b, 110 ir 110a.

Vyriausybė patikslino Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles ir kitus su renovavimu susijusius teisės aktus.

Kaip nurodo Ministro pirmininko spaudos tarnyba, Aplinkos ministerijos parengtos pataisos užtikrins, kad padidinta valstybės parama, kurią nustato šiemet papildytas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymas, būtų teikiama pagal numatytus terminus ir procedūras.

Valstybė iki 2015 m. spalio 1 d. padengs visas išlaidas, skirtas daugiabučio namo modernizavimo projekto parengimui, statybos techninei priežiūrai ir projekto įgyvendinimo administravimui. Valstybės parama projektui įgyvendinti papildomai didinama iki 25 proc. Tai bus daroma iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Taigi nustatytoji 15 proc. valstybės parama padidėja iki 40 proc. Papildoma parama teikiama, jeigu rangos darbų sutartis bus sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d.

Valstybės paramos teikimą administruoja Aplinkos ministerijos įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

Daugiabučių modernizavimui paspartinti nustatyta, kad paslaugos ir darbai renovacijos projektams parengti ir įgyvendinti perkami per viešąją įstaigą Centrinę perkančiąją organizaciją.

Patikslintieji teisės aktai taip pat reglamentuoja, kaip vykdomi projektai pagal Vyriausybės patvirtintą naująjį renovacijos modelį, t. y. pagal savivaldybių programas. Projektus gali vykdyti savivaldybių paskirti savivaldybių programų įgyvendinimo administratoriai.

Po 2015-ųjų spalio bendra parama renovacijai mažės iki 30 proc., o parengiamiesiems darbams bus skiriama tik 50 proc. valstybės subsidija.

Džiaugiasi rezultatais

Liepos 30 d. vykusiame šalies savivaldybių merų ir už daugiabučių renovaciją atsakingų institucijų susitikime Aplinkos ministerijos atstovai džiaugėsi pastarojo pusmečio rezultatais. Šį rudenį jau ketinama pasirašyti sutartis renovuoti 500-600 daugiabučių visoje šalyje. Mūsų rajonas sėkmingai tam rengiasi. Didelio gyventojų priešinimosi renovacijai, kaip buvo anksčiau, nesulaukta. Seimui pakeitus teisės aktus socialiai remtini asmenys, kurie gauna kompensacijas už būsto šildymą, bijo jas prarasti.

Jau ateinantį šildymo sezoną dalis atnaujinamų daugiabučių gyventojų galės įvertinti renovacijos naudą, kai gaus mažesnes sąskaitas už būstų šildymą. Renovacijos standartu buvo pasirinkta palyginti neaukšta D energetinio efektyvumo klasė. Kadangi efektyvumo klasės kėlimas reikštų renovacijos branginimą, buvo orientuojamasi į gyventojų finansines galimybes, nes daugiabučiuose gyvena dauguma ne tokių jau turtingų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų už būsto atnaujinimą mokėti ženkliai daugiau. Ministras teigia, kad šis lygmuo yra kompromisas, išlaikantis ir europinius reikalavimus, ir neužgulantis per sunkia našta ir taip sunkiai besiverčiančių žmonių. Skaičiuojama, kad vieno namo renovacija vidutiniškai kainuos apie milijoną litų.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), vertinanti daugiabučių atnaujinimo investicinius projektus, investicinių planų rengėjų prašė parengti bent dvi alternatyvas, iš kurių gyventojai galėtų pasirinkti. Kol kas žmonės renkasi planus su mažesniu energiją taupančių priemonių paketu, kuris yra pigesnis. Apdailą irgi renkasi pagal finansines galimybes - fasadai daugiausia tinkuojami, nes vėdinami (apdailinti skarda) yra apie 25-30 proc. brangesni. Europiniais ir mūsų valstybės pinigais remiamos tik projekte numatytos energiją taupančios priemonės, tačiau gyventojams rekomenduojama namus atnaujinti kompleksiškai. Aišku, už tai mokant jau iš savo kišenės.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ