Mes turime 279 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3086
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21630
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:68956
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ypatingos vertės miškai

2013 m. liepos 17 d., trečiadienis Nr.50 (1293)

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos miškuose yra išskirti ypatingos vertės miškai (YVM). Jiems priskiriami oficialiai saugomų teritorijų, kertinių miško buveinių ir kitų ypatingą aplinkosauginę, atskirų ekosistemų ar rūšių išlikimui bei egzistavimui, taip pat socialinę reikšmę turintys miškai. Visų pirma tai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, apimančios paukščių ir buveinių apsaugai svarbias teritorijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 819 Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje išskirtos 10 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) ir 3 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST).

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos - tai Adutiškio – Guntauninkų miškai, Gelednės miškas ir Labanoro giria. „Natura 2000“ teritorijose leidžiama veikla, kuri užtikrina tinkamą buveinių ir rūšių būklę. Veikla vykdoma atsižvelgiant į konkrečius buveinių tipus ar rūšis bei remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir gamtotvarkos planais. Pateikiame informaciją apie urėdijos teritorijoje esančias PAST teritorijas.

 

Adutiškio – Guntauninkų miškų PAST

Ši teritorija driekiasi dviejų miškų urėdijų teritorijose Ignalinos ir Švenčionėlių. Bendras jos plotas – 5670,0 ha, Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje – 3848,7 ha. PAST ribos sutampa su patvirtintomis Adutiškio – Guntauninkų miškų biosferos poligono ribomis, čia saugomos šios paukščių rūšys: vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), uralinės pelėdos (Strix uralensis), pilkosios meletos (Picus canus), tetervinai (Tetrao tetrix), tripirštis genys (Picoides tridactylus). PAST apima Adutiškio ir Antanų girininkijų teritorijas.

Biosferos poligone ūkinė veikla turi nemažai apribojimų. Pagrindiniai ir einamieji miško kirtimai negali būti vykdomi balandžio – birželio mėnesiais. Kertant mišką plynai, viename hektare turi būti paliekama ne mažiau kaip 10 sausuolių, stuobrių ir 10 žalių buvusio pagrindinio ardo sėklinių ir biologinės įvairovės palaikymui skirtų medžių (žalius medžius rekomenduojama palikti biogrupėmis). Vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, viename hektare turi būti paliekama ne mažiau kaip 15 stuobrių ir sausuolių medžių, nepavojingų sanitariniu požiūriu.

Poligone skatinama reguliuoti kiaunių skaičių, globoti skruzdėlynus, įgyvendinti priemones, gausinančias vapsvas ir kamanes.

Taip pat skatinama kryptingai formuoti medynų amžiaus struktūrą taip, kad brandžių medynų plotas Biosferos poligone sudarytų ne mažiau kaip 20 % viso ploto, o medynų, kuriuose pagrindiniai kirtimai iš viso nenumatomi, bendras plotas sudarytų ne mažiau kaip 2 % miško ploto.

Ypatingas dėmesys skiriamas uralinių pelėdų ir vapsvaėdžių apsaugai. Kiekvienai poligone perinčiai uralinių pelėdų porai išskiriama po tris veisimosi vietas. Tai kompaktiški 3 – 5 ha ploto tinkami šiems paukščiams perėti medynų fragmentai, kuriose negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai, o kiti kirtimai ir medienos ištraukimas negali būti vykdomi vasario – gegužės mėnesiais.

Vapsvaėdžio apsaugos tikslais biosferos poligone išskiriamos:

Veisimosi vietos, apimančios 3-5 ha teritoriją aplink kiekvieną užimtą lizdą (tai apytikriai 100 m spinduliu), sutapatinant jos ribas su sklypų ar kitomis aiškiomis ribomis. Kiekvienai perinčiai porai išskiriamos dvi veisimosi vietos, įskaitant vietą su užimtu lizdu. Čia negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai, o kiti kirtimai ir medienos ištraukimas negali būti vykdomi balandžio – rugpjūčio mėnesiais.

Veisimosi vietos apsaugos zona – 9 -10 ha teritorija apie veisimosi vietą. Ir čia galioja tie patys apribojimai.

Biosferos poligone rekomenduojama įrengti vapsvaėdžiams ir uralinėms pelėdoms dirbtinius lizdus išskirtose šių paukščių veisimosi vietose. Keletą metų iš eilės Švenčionėlių miškų urėdijos urėdijos specialistai kartu su jaunaisiais miško bičiuliais poligono teritorijoje kabina inkilus uralinėms pelėdoms. Per keletą metų yra iškabinta apie 20 inkilų, šiais matais keletą inkilų pakabino ir žinomi šalies ornitologai Saulis Skuja ir Darius Musteikis.

 

Gelednės PAST

Gelednės PAST ribos sutampa su patvirtintomis Gelednės miško biosferos poligono ribomis. Poligonas įsteigtas Gelednės girininkijoje LR Aplinkos ministro 2005 m. kovo 25 dienos įsakymu Nr. D1 - 169. Bendras plotas – 1654,6 ha. Čia saugomos kurtinių tuokvietės ir perimvietės. Pagal patinų skaičių vietos populiacijoje (10 patinų tuokvietėse) Gelednės miško PAST Lietuvoje yra 7 vietoje. Šis poligonas turi ir nemažą saugomų augalų rūšių potencialą - rastos raudonosios knygos augalų rūšys: kalninė arnika, raistinė viksva bei retažiedė miglė. Kalninė arnika sėkmingai žydi ir šiemet.

Šiai teritorijai yra patvirtintas gamtotvarkos planas. Pagal tvarkymą poligono teritorijoje yra išskirti dviejų tipų plotai:

Kurtinių tuokvietės - miško kirtimai ir medienos ruoša negali būti vykdomi vasario - rugpjūčio mėn., išskyrus sanitarinius kirtimus masinio kenkėjų išplitimo židiniuose. Be to, negali būti važinėjama automobiliais vasario – gegužės mėnesiais.

 Maitinimosi teritorijos - galima kirsti ne didesnes kaip 2 ha dydžio biržes. Vykdant ugdymo kirtimus, turi būti paliekami sausuoliai ir brandūs medžiai. Biržėse būtina palikti pavienius stambius, šakotus medžius. Miško kirtimai ir medienos ruoša negali būti vykdomi vasario - rugpjūčio mėnesiais.

VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, vykdydama gamtotvarkos plane numatytas priemones, įrengė kurtiniams prieinamas gastrolitų lesyklas (žvyro krūvas), nes kurtiniams, kaip ir visiems vištiniams paukščiams virškinimui reikalingi gastrolitai (maži akmenėliai, kuriuos lesa paukščiai, kad susmulkintų prarytą maistą). Taip pat ant nereikšmingų miško keliukų pastatytos užtvaros.

 

Labanoro girios PAST

Bendras plotas – 53196 ha, Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje – 32406 ha. PAST ribos sutampa su patvirtintomis Labanoro regioninio parko ribomis, išskyrus rekreacinio, žemės ūkio ir kitos paskirties prioriteto funkcines zonas. Labanoro girios PAST saugomos šios paukščių rūšys: juodakakliai narai, vapsvaėdžiai, juodieji pesliai, žuvininkai, kurtiniai, gervės, tikučiai, lututės, lėliai, žalvarniai, juodosios meletos ir ligutės. Labanoro girios PAST apima Antaliedės, Aukštagirio, Januliškio, Labanoro, Lakajos, Pasiaurės, Prūdiškės ir Žeimenos girininkijų teritorijas.

Onutė GYLIENĖ

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė