„Norite padėkoti už dieną, už draugus, už šypsenas, už visa, ką gauname veltui? Už gyvenimą jūs norite padėkoti, tik nežinote kam? Aš jums padėsiu, - sakė Švenčionių vidurinės mokyklos Padėkos dienos renginio vedėja. – Aš jums padėsiu. Atsakymas slypi kiekvieno širdyje, pažvelkite į ją atidžiai ir esu tikra – sužinosite, kam ir už ką norite padėkoti“.

Puiku, kad yra tokia diena, kai stabteli ir pasvarstai, kas nuveikta ir ką dar gali nuveikti, kam ir už ką padėkoti. Jau ne trečiąjį kartą šioje mokykloje vykstančios Padėkos dienos šių metų devizas – „Kiekvieno mokinio pažanga – mokyklos pažanga“. Mokinys devize akcentuotas ne atsitiktinai. Šįkart jis centre – jam, mokiniui, dėkoja mokyklos vadovai, mokytojai, klasės auklėtojai, draugai ir tėvai. Ir atrodytų nenuostabu – juk be mokinio nebūtų ir mokyklos, bet kaip tai vis dėlto neįprasta...

„Mes visada originalūs ir daug kur pirmieji, - šypsosi Švenčionių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Liudmila Archipova. – Padėkos diena sumanyta norint gražiai ir prasmingai apvainikuoti mokslo metus, su tam tikra intencija pasimelsti visai mokyklos bendruomenei Šv. Mišiose. Žinoma, kasmet šią dieną dėkojame vieni kitiems, bet ką nors labiau akcentuojame, pavyzdžiui, šiemet – mokinius“.

Kaip pabrėžė šventėje kalbėdama lietuvių kalbos mokytoja Irena Stuglienė, kiekvienos dienos mokykloje svarbiausia užduotis, kaip padaryti, kad mokiniui būtų geriau, juk kiekvieną dieną jis jau ne toks kaip buvo vakar. „Labai svarbu, kad šiandien kiekvienas bendruomenės narys suvoktų, kad laimingas vaikas ir darni mokykla - tai yra mūsų tvarios ateities visuomenės pagrindas, - sakė I.Stuglienė. – Jūs, mokiniai, esate svarbiausias mokyklos ir visos švietimo sistemos atskaitos taškas“.

Tačiau ir mokiniai neliko skolingi, jie dėkojo savo mokytojams, klasės auklėtojams, draugams, tėveliams, seneliams. Juk kiekvieno gyvenime yra daugybė svarbių ir vertų padėkos žmonių.

Padėkos dienos šventė Švenčionių vidurinėje mokykloje nuo ankstyvo ryto prasidėjo iškilminga procesiją per miestą ir Šv. Mišiomis Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje, kur gausiai susirinko ne tik mokyklos bendruomenė, bet ir kiti miestelėnai. Tokios iškilmingos Švenčionių vidurinės mokyklos bendruomenės iniciatyva kiekvieną pavasarį vykstančios padėkos Mišios jau tapo įprastos ir mėgstamos daugelio žmonių.

Po Mišių visi vėl sugužėjo į mokyklą, klasėse buvo rengiamos pamokos kartu su tėveliais ir seneliais. Daugelyje klasių tėvų ir senelių susirinko labai gausiai, nors ne visi dėl darbo ir galėjo paskirti beveik visą dieną šventiniam renginiui. Klasėse taip pat visi padėkojo vieni kitiems – vaikams, tėveliams, seneliams, mokytojams. Ir kaip malonu buvo išgirsti iš mokinių ir jų šeimos narių, kad jiems šioje mokykloje šilta ir gera, kad jie čia kiekvienas jaučiasi laukiami ir reikalingi, nes kiekvienas čia gali pritaikyti net ir menkiausią savo gebėjimą, atrasti vietą dideliame, bet darniame avilyje – Švenčionių vidurinėje mokykloje.

Daug gerų minčių apie savo mokyklą vaikai surašė rašiniuose, kurie buvo iškabinti koridoriuose, savo mintimis papuošė tarsi Padėkos medį, o per darbų pamokėles iš kiaušinių dėkliukų iškarpytomis gėlytėmis „pražydino“ šakas, išmoningai užmaskavusias koridoriuose dar esančius vamzdžius, kurie po antrojo renovacijos etapo jau bus pakeisti naujais moderniais ir paslėpti sienose. Tačiau dėl to, kad mokykloje bus dar gražiau ir jaukiau, bendruomenės kūrybinės mintys tikrai neišblės.

Šventės metu kalbėjęs mokyklos direktorius Jurij Semaško padėkojo rajono savivaldybei už sėkmingai įgyvendintą pirmąjį mokyklos renovacijos etapą, savo vadovaujamos mokyklos pedagogų kolektyvui už kūrybingumą, darnų darbą ir atsidavimą mokyklos bendruomenei, o mokiniams – už troškimą siekti žinių, aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime ir gebėjimą niekada nepamiršti takelio, vedančio į šią ant kalno esančią mokyklą, kuri tarsi koks švyturys traukte traukia ir ką tik ją pabaigusius, ir seniai jau šiuos suolus palikusius, o dabar savo vaikus bei anūkus atvedančius buvusius mokinius, ir dabar joje besimokančius.

Tą nenusakomą šios mokyklos trauką pabrėžė ir ne vienas kalbėjęs tėvelių, mokytojų ir mokinių atstovas.

Padėkos dienos vienas iš akcentų buvo ir Padėkų kiekvienos klasės „perliukui“ įteikimas. Padėkas įteikė direktorius J.Semaško ir pavaduotoja Vijolė Montrimienė. Perliukais klasės draugai išrinko įvairiose srityse kažkuo sužibėjusius mokinius – ir nebūtinai tik moksliukus, kaip neretai būna, nemažai perliukų teko ir išdaigininkams.

Pilnutėlė salė mokytojų, mokinių ir svečių mėgavosi ir puikiu šios mokyklos muzikos mokytojų parengtų jaunųjų dainininkų, muzikantų bei šokėjų koncertu, klausėsi skaitomų eilių, gėrėjosi ant salės sienų eksponuojama šios mokyklos biologijos mokytojos Oksanos Gončarovos tapybos darbų paroda ir, matyt, ne vienas mintimis perbėgo vardus tų žmonių, kuriems būtinai padėkos... galbūt vien tik už tai, kad jie yra jo gyvenime...

Irena POŽĖLIENĖ