Mes turime 295 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2580
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12767
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88797
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Švenčionys laiko tėkmės karuselėje

2011 m. birželio 25 d., šeštadienis Nr. 46 (1093)

Po karo ir sudeginto beveik viso miesto likę gyvi žmonės grįžo į savo gimtąją vietą. Buvo „palopyti“ nukentėję nuo sprogmenų pastatai. Naujoms statyboms nebuvo lėšų. Valdžia, remdamasi pačių žmonių iniciatyva ir darbu, pradėjo statyti individualios statybos kvartalą. Vėliau prasidėjo žymesnės statybos ir antroji tarybinė okupacija. Sudaryta Švenčionių apskritis (iki 1950 m. kada pertvarkyta į rajonus) su administraciniu skirstymu į miestus, valsčius ir smulkias apylinkes. Apie 1950 m. pagal to meto madą prasidėjo dviaukščių gyvenamųjų namų statybos Vilniaus gatvėje. Vėliau prasidėjo statybos taip vadinamų paprastų daugiaaukščių (dėžučių) gyvenamųjų namų, vaikų lopšelių-darželių, įstaigų, naujų gimnazijos rūmų su bendrabučiais mokytojams ir mokiniams statybos. 1957 m. mieste gyveno 4500 žmonių - trečdaliu mažiau nei senajame mieste prieš šimtmetį. Švenčionys dėl savo nuošalios padėties neišaugo į stambų pramonės centrą.

Čia veikė buitinės, transporto įmonės, sviesto gamykla. Stambiausi buvo siuvimo (įkurtas 1962 m., jame dirbo apie 700 darbininkų) ir vaistažolių (įkurtas 1883 m) fabrikai. Vaistažolininkystė – reta gamybos šaka. Ji ir dabar garsina Švenčionis savo gaminama produkcija ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Apie 70-uosius metus pastatytas „Beržuvio“ kompleksas (restoranas-valgykla-kulinarijos parduotuvė), kuris pagyvino miesto centro vaizdą.

Švenčionyse sovietiniu laikotarpiu gyveno įvairių konfesijų žmonės. Tai atsispindi ir išlikusių istorinių pastatų vaizdinyje. Rajono ir miesto švietimo sistemoje svarbią vietą užėmė jaunimo pilietinis (internacionalinis) auklėjimas. Tradicija tapo pasikeitimai delegacijomis miesto bei rajono švenčių, dalykinių konferencijų metu. Miesto kultūrinis gyvenimas irgi nestovėjo vietoje. Veikė kraštotyros muziejus, biblioteka, kultūros namai, kino teatras. Buvo organizuojamos šventinės eisenos, „demonstracijos“, dainų šventės ir kiti miesto žmonių gyvenime svarbūs renginiai.

Viso rajono ir rajoninio centro veiklai vadovavo Švenčionių rajono Vykdomasis komitetas, kurį sudarė 11 nuolatinių komisijų. Ideologinė veikla buvo sukoncentruota sovietinės komunistinės sistemos rankose. Toks rajono, taip pat ir visos Lietuvos valdymas turėjo savo trūkumų, kuriuos sėkmingai panaudojo prieš du dešimtmečius susikūręs Sąjūdis. Pirmasis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Švenčionių iniciatorių susirinkimas, įvykęs 1988 m., nulėmė tolimesnę miesto gyvenimo raidą. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio judėjimas sukrėtė visos Lietuvos žmonių mąstymą ir veiksmus, siekiant taikiu būdu išsilaisvinti iš okupacinės sovietinės Rusijos pančių. 1990 m. kovo 11 d. paskelbta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė.

(B.d)

Nadežda SPIRIDONOVIENĖ
Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos
Istorijos mokytoja metodininkė

 

 
Reklaminis skydelis