Europos Sąjungos valstybėse kiaulių kompleksai mažinami, tuo tarpu „Vėjinė“ planuoja dar plėstis, statyti kogeneracinę biodujų jėgainę ir ne tik auginti kiaules, bet ir gaminti elektrą. Įmonės savininkai tikina, kad taip tvarkantis kiaulidės smarvės neskleis.

Amoniako tarša dvigubai viršija normą

Dešimt dienų Švenčionėlių seniūnijoje gulėjo UAB „Vėjinė“ kiaulių komplekso kogeneracinės biodujų jėgainės statyba ir esamų tvartų modernizavimas (su gyvulių skaičiaus padidinimu), pertvarkant pagal ES aplinkosaugos, veterinarijos, higienos bei gyvulių gerovės standartų reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, su kuria galėjo susipažinti visi norintys, bet tokių neatsirado. Birželio 17 d. Švenčionėlių seniūnijoje vyko viešas susirinkimas. Visi aplinkinių vietovių gyventojai buvo informuoti, bet, kaip bebūtų keista, iš didžiausio kaimo, esančio vos tolėliau kaip už kilometro nuo stambaus kiaulių komplekso, Pašaminės, nebuvo nė vieno gyventojo, išskyrus sodybą šiame kaime turintį ir dėl ateities nuogąstaujantį vilnietį, kuris pareiškė: „Ir taip smirda visa Pašaminė“... Smarvę nuo „Vėjinės“ užuodžiantys tvirtina ne tik aplinkinių kaimų, bet ir Švenčionėlių daugiabučių kvartalo gyventojai, o juk čia pat ir vaikų darželis.

Kad dvokia, neneigė ir susirinkime dalyvavęs vienas iš savininkų: „Suprantama, juk kiaulės“. Gyventojams pristatytoje PAV ataskaitoje – gatavi įkalčiai. Amoniako, kuris daugiausia ir yra smarvės kaltininkas, tarša apie du kartus viršija leistiną normą. „Jau rytoj šis objektas turėtų būti uždarytas“, - pasibaisėjo viešame susirinkime dalyvavęs švenčionėliškis verslininkas Vytautas Gaidys. Deja, objektas ir toliau teršia, jau kelerius metus „Vėjinę“ valdantys savininkai – UAB „Cesta“ – nė piršto nepajudino, kad tarša sumažėtų. Ir dar neaišku, kiek laiko tai tęsis, nes savininkai kalba tik apie planuojamą ūkinę veiklą su dar didesniu gyvulių skaičiumi, naują verslą – elektros gamybą, bet nė žodžio apie skubius veiksmus padėčiai gerinti dabar. Kogeneracinės biodujų jėgainės statybos projektas, manoma, užtruks maždaug ketverius metus. Kaip keisis situacija pradėjus veikti jėgainei, dabar sunku pasakyti, nes tokia kogeneracinė biodujų jėgainė bus pirmoji šalyje. Pažadai, kad tada kiaulidės neskleis smarvės, kelia abejonių, nes jeigu tai galima taip paprastai išspręsti, kodėl Danija tuo nepasinaudojo, o sugriežtino reikalavimus gigantiškų kiaulidžių mėgėjams, taip išstumdama juos su šia veikla į Lietuvą, Latviją ir kt.? Kodėl taip prasmirdusi Belgija? Ir kas laukia mūsų?

Gyventojai – abejingi, opozicija – be intereso

Neatėję į viešą susirinkimą, gyventojai praleido progą pasisakyti ir pareikalauti papildomų kompensacinių priemonių. Ypač stebina pašaminiškių abejingumas, kurie prieš keletą metų net popieriaus atliekų rūšiavimo įmonėlei neleido kurtis.

Šįkart kažkodėl nerūpėjo gyventojų interesai ir opozicijai, taip karingai prieštaravusiai analogiškos veiklos vykdymui Adutiškio krašte, nors ten būtų kuriama apie 30 darbo vietų, investuotojai norėjo prisidėti prie infrastruktūros plėtros, integruotis į vietos bendruomenę. Tuo tarpu „Vėjinė“ naujų darbo vietų kurti nežada.

Adutiškio krašte agitavę gyventojus griauti fermas, išnešioti po plytą, šįkart viešame susirinkime nepasirodė nė vienas opozicijos liberalas. Nerūpėjo gyventojų bėdos ir jų leidiniui, nors apie susirinkimą buvo skelbta būtent jame. Kas galėtų paneigti, kad tai nebuvo susitarimas? Juk norint „prastumti“ tokį projektą, reikia kuo mažiau šurmulio, o kai liaudis atsikvošės, bus per vėlu.

Mėšlo transportavimui - beveik milijonas!

„Vėjinės“ gyvulininkystės kompleksą, kuriame dabar vienu metu laikoma 12000 kiaulių, savininkai planuoja dar stambinti. Po komplekso modernizacijos vienu metu laikomų gyvulių skaičius bus padidintas iki 16500 (per metus – 35 000). Išplėstame komplekse per metus susikaups apie 25000 tonų skysto mėšlo, kuris, sumaišytas su kukurūzų silosu, bus perdirbamas biodujų jėgainėje. Perdirbtas mėšlas bus beveik bekvapis ir tiks laukams tręšti. Taip gražiai viešame susirinkime gyventojams apibūdino planuojamą ūkinę veiklą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų rengėjai ir savininkai. Visi jie vieningai tvirtino, kad tai, jog projektą rengia Danijos ir Lietuvos firma „COWI Lietuva“ – gryniausias atsitiktinumas.

Diskusijose ėmė aiškėti, kad daug kas nesueina arba kelia nuostabą. Atidirbusio mėšlo per metus susidarys per 30 tūkstančių tonų. UAB „Vėjinė“ mūsų rajone turimos žemės užtenka tik trečdaliui mėšlo įterpti. Todėl du trečdalius mėšlo planuojama vežti net į Pasvalio rajoną, kur įmonė turi Mikoliškių paukštyną ir žemės. Pervežimų srityje dirbantis Vytautas Gaidys iš nuostabos net paklausė, ar savininkai žino, kur yra Pasvalio rajonas. Jo apskaičiavimu, mėšlo vežiojimas tokiu atstumu per metus įmonei kainuos beveik milijoną litų. Tokios išlaidos verslininkui sunkiai suprantamos.

Abejonių kilo ir daugiau. Verslininkas Vytautas Gaidys ir tarybos narys Vytautas Bulka, kuriems, atrodo, šio objekto poveikis aplinkai ir sveikatai rūpi labiau, negu arti fermų gyvenantiems pašaminiškiams, pažėrė daug klausimų, į kuriuos atsakymai buvo migloti. Į klausimą, kas bus vykdoma pirmiau – kiaulidžių modernizavimas didinant kiaulių skaičių, ar jėgainės statyba, buvo atsakyta, kad viskas vienu metu. Žinantiems, kaip sunku skintis kelią į energetikos rinką, V.Bulkai, turinčiam leidimą statyti vėjo jėgaines, ir V.Gaidžiui, turinčiam elektrinę, kilo nuogąstavimų, kad planai nerealūs, arba kažkas čia ne taip. Ar nebus taip, kad kiaulių skaičių padidins, mėšlo, taigi ir smarvės, dar daugiau, o jėgainės kaip nėra taip nėra? Šie klausimai savininką išmušė iš vėžių. Jis čia pat sutiko nedidinti kiaulių skaičiaus, kol nebus jėgainės, o garantavo savo garbės žodžiu, sakė galintis tuoj pat pasirašyti. Tik kokia to pasirašymo teisinė galia?

Koks tikslas – mėsa ar mėšlas?

Buvo sakoma, kad pilną gamybos ciklą vykdanti mėsos perdirbimo įmonė „Cesta“ jėgainę stato tik kaip papildomą objektą mėšlui perdirbti, o pagrindinis įmonės tikslas – mėsos gamyba. Tuo tarpu į V.Gaidžio spontanišką pasiūlymą: „Ar atiduotumėt mėšlą už dyką? Nereikėtų išmesti milijono jį vežiojant į Pasvalį“ buvo atsakyta trumpai – „Ne“.

Pasak Vytauto Gaidžio, planuojama galinga (200 MV) jėgainė būtų žymiai pelningesnė už mėsos gamybą. Panašu, kad labiau reikia mėšlo, negu mėsos.

Seimas sieks sumažinti apimtis

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė, aplankiusi nemažai Lietuvos kiaulių kompleksų, ruošiasi teikti pataisas dėl griežtesnio kiaulių ūkių veiklos reglamentavimo. Vienas jos tikslų – įtvirtinti tokius pačius reikalavimus kaip Danijoje, o joje vienoje vietoje vienu metu auginamų kiaulių skaičius apribotas iki 9000. A. Zuokienė įsitikinusi, kad Lietuvoje ne vėliau, kaip poros metų laikotarpiu įstatymas bus priimtas. Į tai „COWI Lietuva“ atstovė Dana Bagdonavičienė reagavo skeptiškai. Pasak jos, jie (Seimas) ten svarsto ir svarsto, bet nepriima. „Jeigu priimtų, tada ir galvotume“, - atsakė ji.

Pagal kompetenciją PAV dokumentus nagrinėja ir išvadas pateiks Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, o galutinį sprendimą dėl planuojamos veiklos leistinumo priims Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ