Mes turime 381 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3331
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19532
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95562
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Vilija Blinkevičiūtė: apie Europos piliečių metus ir biudžetą

2013 m. kovo 2 d. šeštadienis Nr.16 (1259)

Tęsiame tradicinius pokalbius su Europos Parlamento nare Vilija BLINKEVIČIŪTE apie Europos Sąjungos aktualijas.

Gerbiamoji Vilija, kuo Europos Sąjungos kalendoriuje ypatingi šie metai?

Europos Sąjungoje (toliau – ES) kasmet nusprendžiama, kokia žmonėms svarbi sritis reikalauja ypatingo mūsų dėmesio. 2012-aisiais tai buvo vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas ir kartų solidarumas, o 2013-ieji įvardinti Europos piliečių metais. Šiemet sukanka dvidešimt metų, kai buvo įteisinta ES pilietybė, kuri kiekvienam iš mūsų garantuoja labai svarbias teises. Neabejotinai labiausiai žinoma ir vertinama yra galimybėlaisvai keliauti, apsigyventi, įsidarbinti ar mokytis bet kurioje bendrijos valstybėje, neprarandant socialinių garantijų. Pagrindinė ES piliečių politinė teisė yra galimybė balsuoti ir būti kandidatu per rinkimus į Europos Parlamentą ir vietos savivaldą. Labai norėtųsi, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų pasinaudotų šia teise kitais metais renkant Europos Parlamentą, kuriame priimami labai svarbūs kiekvienam iš mūsų sprendimai.

ES piliečiai gali pateikti Europos Parlamentui peticiją, kreiptis į ombudsmeną, rašyti bet kuriai ES institucijai ar įstaigai ir gauti atsakymą gimtąja kalba. Nuo 2012 metųmes turime naują galimybę pasinaudoti piliečių iniciatyva teikti pasiūlymus Europos Komisijai dėl teisės aktų parengimo. Iniciatoriams reikia surinkti ne mažiau milijono parašų bent septyniose ES valstybėse. Šiuo metu jau renkami parašai keturiolikai iniciatyvų.

Praėjusiais metais Europos Parlamente svarstėme, kaip įgyvendinamos ES piliečių teisės. Paaiškėjo, kad tik trečdalis europiečių yra pakankamai susipažinę su savo teisėmis. Tarp mažiausiai informuotų yra ir lietuviai – net 70 procentų apklaustųjų pripažino tokios informacijos stoką. Todėl vienas pagrindinių Europos metų tikslų yra didinti informuotumą apie ES piliečių teises ir skatinti pilietinį aktyvumą. Mes taip pat įvardijome net 25 pilietinių teisių įgyvendinimo problemines sritis, kuriose būtini konkretūs veiksmai.

Ypatingą dėmesį reikia skirtiteisinių ir praktinių laisvo piliečių judėjimo kliūčių panaikinimui. Būtina atsakingai įvertinti visus atvykusių darbuotojų teisių pažeidimo atvejus, su kuriais, deja, susiduria ir Lietuvos piliečiai. Mes griežtai pasmerkėme Nyderlanduose įkurtą tinklalapį, nukreiptą prieš šalyje gyvenančius Rytų europiečius. Taip patparaginome Šveicarijos valdžią atšaukti diskriminacinį sprendimą įteisinti ilgalaikių leidimų gyventi šalyje kvotas Lietuvos ir dar 6 šalių piliečiams. Pritarėme direktyvai, kuri užtikrins, kad nusikaltimų aukoms visoje ES būtų suteiktos būtiniausios teisės – psichologinė bei teisinė pagalba, vertėjų paslaugos policijos apklausose bei teismo posėdžiuose ir pan. Palengvinome ir paveldėjimo įforminimo procedūras. Dabar užsienyje gyvenantys lietuviai ir kitų ES šalių piliečiai turės teisę pasirinkti, pagal kurios šalies įstatymus bus tvarkomas jų palikimas. Priėmėme ir daugiau ES piliečiams palankių sprendimų. Šiemet svarstysimeantrąją ES pilietybės ataskaitą, kurioje numatysime, kaip bus šalinamos likusios pilietinių teisių įgyvendinimo kliūtys.

 

Šie metai turbūt ypatingi ir tuo, kad bus patvirtintas naujas septynmetis ES biudžetas?

Be abejo, tai turėtų būti vienas svarbiausių metų įvykių. Iš ES biudžeto finansuojama daug gyvybiškai svarbių sričių – nedarbo ir skurdo mažinimas, mokyklų, vaikų darželių, senelių namų, neįgaliųjų reabilitacijos, gydymo įstaigų renovacija, kelių, infrastruktūros ir aplinkosauginių objektų plėtra, mokamos tiesioginės išmokos žemdirbiams ir t.t. Lietuva iš ES kasmet gauna iki 6 mlrd. litų. Todėl naujo septynmečio biudžeto svarstymas dabar yra ES dėmesio centre. Vadovų taryba po ilgų diskusijų sutarė dėl 2014-2020 m. naujos finansinės perspektyvos. Ir nors biudžetas mažinamas 35 mlrd. eurų, Lietuvai jis yra net dešimtadaliu dosnesnis. Gausime daugiau lėšų struktūrinei paramai bei tiesioginėms išmokoms žemdirbiams. Deja, dar trūksta lėšų IAE uždarymui, nepatenkinti Lietuvos žemdirbių reikalavimai gauti teisingas tiesiogines išmokas. Dabar savo žodį dėl biudžeto turėtų tarti Europos Parlamentas, kuris ne kartą išsakė tvirtą poziciją, jog bet koks biudžeto taupymas galimas tik atsakingai įvertinus visas galimas pasekmes. Norėtųsi, kad taip pat atsakingai elgtųsi ir Lietuvos politikai, tvirtindami šių metų savivaldybių biudžetus.

 

Ačiū už pokalbį ir linkiu sėkmės ginant mūsų žmonių interesus Europos Parlamente.

Rimantas KAZLAUSKAS

 
Reklaminis skydelis