Mes turime 313 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2385
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12572
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88602
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Paslaptinga Labanoro krašto trauka

2013 m. sausio 30 d. trečiadienis Nr.8 (1251)

Į Labanorą pas seniūną Vincą Jusį važiavau saulėtą žiemos dieną. Abejose kelio pusėse, pasipuošusios lyg nuotakos, stovėjo apsnigtos eglės ir pušys. „Labanoro kraštas visais metų laikais gražus, todėl traukte traukia žmones“, - nejučiomis šmėstelėjo mintis. Pats Labanoro miestelis pasitiko viduržiemio ramybe. Tik vienas kitas žmogus ėjo kažkur gerai ir plačiai išvalytu šaligatviu. Į giedrą saulėtą dangų kilo naujos Labanoro bažnyčios bokštai. Keista, jei žmogus čia būtų nebuvęs trejetą metų ir nebūtų girdėjęs apie sudegusią senąją bažnyčią, negreit pastebėtų skirtumus tarp senos ir naujos bažnyčių. Labanoro krašto žmonės, padedant visai Lietuvai, pastatydami naują bažnyčią padarė stebuklą, o du pagrindiniai žmonės, daugiausiai įdėję pastangų, kad būtų pastatyta nauja bažnyčia, buvo Labanoro klebonas Jurgis Kazlauskas ir Labanoro seniūnas Vincas Jusys, dedantis daug pastangų, kad Labanoro miestelis ir visa seniūnija būtų patraukli čia atvykstantiems žmonėms, kad čia nuolat gyvenantys jaustųsi savo krašto šeimininkais.

 

- Vincai, važiuodamas mačiau puikiai išvalytus šaligatvius, miestelio gatves, o kaip su privažiavimais iki atokesnių viensėdžių ir kaimų?

- Dabar Labanoro seniūnijos teritorijoje yra 62 kaimai ir viensėdžiai, į bet kurį galite privažiuoti be vargo. Tikrai neįstrigsite pusnyje. Kai sninga ar pusto, kelius valo abu mūsų seniūnijos traktoriai. Į pačius atokiausius viensėdžius ar kaimus du kartus per savaitę važiuoja autoparduotuvės, jei atsitinka nelaimė, žmogus suserga, greitoji pagalba privažiuoja be vargo, - sako Labanoro seniūnas Vincas Jusys.

 

-Atėjai dirbti seniūnu iš visai kitos srities – transporto. Ar nesunku buvo?

- Labanoro seniūnija buvo atkurta 2001 metais. Kai pasiūlė pareigas, ėjau nedvejodamas. Juk tai mano kraštas, mano žmonės, kuriuos visus pažįstu. Jei reikėtų, tą patį padaryčiau ir dabar, nors jau žinau, koks nelengvas seniūno darbas, nes tu nuolat jauti atsakomybę už čia gyvenančius žmones, o su žmonėmis man bendrauti nesunku. Jei 2001 metais nebūtų atkurta Labanoro seniūnija, šis miestelis būtų miręs. Ir kai dabar girdžiu kalbas apie seniūnijų stambinimą pagalvoju, kokie neteisūs tie taip kalbantys. Iš to sutaupyti tikrai nesutaupysi, o situacija suprastės, nes kuo didesnė seniūnija, kuo joje daugiau žmonių, tuo sunkiau seniūnui įsiklausyti į jų rūpesčius, problemas, bėdas. Taip, nuolat gyvenančių Labanoro seniūnijoje žmonių nėra daug, bet ir tie, kurie turi sodybas, ateina su įvairiausiais klausimais. Dabar dar norėčiau išspręsti žmonių pavėžėjimo klausimą, nes autobusai nevažiuoja, o žmonėms, svarbiausia, pas gydytoją reikia nuvažiuoti. Tikiuosi, kad pavyks išspręsti ir šį klausimėlį, nes per tuos darbo seniūnu metus klausimų išspręsta ir darbų padaryta daug.

 

- Vincai, ko gero, pats didžiausias iš tų darbų – sudegusios bažnyčios atstatymas, tiksliau naujos pastatymas?

- Jūs teisus. Nors praėjo daugiau nei treji metai nuo tos baisios nakties, kai sudegė senoji bažnyčia, bet aš ir dabar krūpteliu, pamatęs šviesą virš Labanoro miestelio, o tokį efektą sukuria apšviesta naujoji bažnyčia. Aš tikėjau, kad bažnyčią atstatysim. Ačiū visiems geros valios žmonėms, Vyriausybei, savivaldybei, padėjusiems mums, nes aš net negaliu įsivaizduoti Labanoro be bažnyčios, kažkokia tuštuma ir tiek. Sunku būtų suskaičiuoti nuvažiuotus kilometrus ir valandas, kurias mes su klebonu Jurgiu Kazlausku skyrėme bažnyčios atstatymo klausimų sprendimui, bet nauja bažnyčia stovi ir džiugina tiek mus, Labanoro krašto žmones, tiek atvažiuojančius ir pravažiuojančius. Kas keisčiausia, kad pasimelsti į naująją bažnyčią susirenka daugiau žmonių, kad ir su vestuvėmis čia atvažiuoja ir vaikus nemažai žmonių krikštija. Vadinasi, Labanore bažnyčia buvo reikalinga. Džiaugiuosi, kad ir parapijos-bendruomenės namus sutvarkėme. Ir vienu, ir kitu atveju tie, kas netikėjo, kad bus pastatyta nauja bažnyčia, kad bus įrengti taip reikalingi parapijos-bendruomenės namai, dabar gali tyliai nagus graužtis.

 

-Labanoro seniūnija ir Labanoro regioninis parkas. Kaip sekasi sugyventi?

- Visai neblogai. Jei iš pradžių kažkaip sunkokai sekėsi bendrauti, tai dabar supratome, kad daugiausia galima padaryti bendromis jėgomis. Čia aš kalbu ne tik apie tradicinius Labanorinės renginius, bet ir teritorijos tvarkymą, šiukšlių surinkimą.

 

-Ar šiukšlintojų mažėja?

- Galiu pasakyti, kad taip. Žmonės pradeda kitaip elgtis gamtoje. Kažkada pavasarį vien palei kelią link Januliškio surinkdavome 5 priekabas šiukšlių, dabar tik 2. Skirtumas nemažas. Gyvenimas saugomoje teritorijoje turi ir nemažai problemų. Nepavyko įgyvendinti nemažai projektų. Negauni leidimo, ir viskas baigiasi. Turiu vilties, kad prie naujo gamtos apsaugos ministro situacija pasikeis. Patinka jo realistinis požiūris į gyvenimą saugomose teritorijose. Jei bus patvirtintas naujas projektas, prie Labanoro ežero atsiras ir kempingas, ir poilsio namukai, o tai dar vienas traukos centras. Beje, preliminariais skaičiavimais, sezono metu Labanoro krašte apsilanko apie 300 tūkst. žmonių. Tuo stebėtis, manau, nėra ko – čia plyti 88 ežerai, puikūs miškai. Jei bus patvirtintas naujas Labanoro parko planas, situacija dar turėtų pagerėti. Juolab, kad ir saugumo sumetimais mūsų seniūnija saugi, o tą garantuoja čia įsikūrusi saugos tarnyba. Mane, kaip seniūną, kaip šio krašto žmogų, tai be galo džiugina. Gera matyti judėjimą pirmyn, tegu kai kur ir mažais žingsneliais, bet einame pirmyn, - atsisveikindamas sako Labanoro seniūnas Vincas Jusys, kuris prieš savaitę per Gedimino vardo nominacijų įteikimą Kernavėje buvo apdovanotas diplomu, ir išskuba pas vieną iš seniūnijos gyventojų, kuris pristigo malkų, o aš grįždamas dar turėjau galimybę pasigrožėti nuostabiais Labanoro girios vaizdais.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis