Sausio 25-oji – pusiaužiemis. Tą dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir išeina pasivaikščioti arba smunka atgal į olą bei gulasi ant to paties šono. Nors, pasak specialistų, ši data jau tėra formalumas ir neatspindi besikeičiančios gamtos ritmo.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyrius vyr. specialisto Selemono Paltanavičiaus, nuo seno Lietuvoje sakoma, jog barsukas miegui pasikloja savo urve guolį ir maždaug spalio gale ar lapkritį įminga. Žmonės sakydavo, kad pirmą žiemos pusę jis miega ant vieno šono, o Pusiaužiemio dieną išlenda į paviršių apsižvalgyti. „Jeigu būna saulėta, jis pamato savo šešėlį, grįžta atgal į urvą ir gulasi ant kito šono. Tai reiškia, kad žiema dar būsianti ilga, reikia pasiruošti ilgam gulėjimui. Jeigu diena būna apniukusi, barsukas grįžta į urvą ir gulasi ant to paties šono. Vadinasi, žiema būsianti trumpa“, - liaudies išmintį priminė S.Paltanavičius. Gamtininkas aiškina, kad žiemą įminga ir šikšnosparniai, žiemojantys įvairiuose požemiuose, rūsiuose, tuneliuose.

Ši diena buvo svarbi ir mūsų protėviams. Buvo sakoma, kad sausio 25-ąją atgyja ir iš girių į namus traukia gyvatės. Ši diena vadinta Kirmių, Kirmėlių, Kirmėline diena, Krikštais. Nors tuo metu ruošdavo medieną malkoms ir statyboms, tačiau sausio 25 dieną buvo nepatartina medžių iš girios vežti, nes tikėta, kad po to į namus iš girios einančios gyvatės. Pasak žmonių, dar sakoma, kad tą dieną ir meška verčiasi ant kito šono ir pradeda žįsti kitą leteną. Tad sausio 25-oji – tai metų atsivertimo į gerąją pusę, į pavasarį šventė. Reikia pasižiūrėti, kiek liko pašarų. Jei sušerta daugiau nei pusė, tai reiks patausoti. Pusiaužiemį sode papurtydavo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, žadindami iš žiemos miego bites.

Beveik keturis dešimtmečius orus, ne kaip mėgėjas, o kaip profesionalas, stebintis Panevėžio hidrometeorologijos stoties viršininkas Rimantas Andrašiūnas sako, kad gamta pakeitė prognozes.

Jis netiki, kad barsukas ant kito šono verčiasi, nei kitokiomis senolių prognozėmis. Jei kuri ir išsipildo, tai greičiausiai atsitiktinai. „Dėl intensyvios žmonių veiklos vyksta didžiulė klimato kaita, pasikeitė visa gamta, tad nebegalima iš senovės atėjusių prognozių laikyti patikimomis“, – sako meteorologas. Tiesa, kai kuriems pastebėjimams pritaria. Gyvūnų, paukščių elgesys, pasak R.Andrašiūno, gal ir gali būti pranašiškas. „Štai, pavyzdžiui, sakoma, kad jeigu kiškiai artėjant žiemai būna riebūs, užsiaugina storą riebalų sluoksnį, šernai gerai įmitę, bus šalta žiema. Jeigu bebrai didesnes užtvankas tvenkia, teritorijas plečia – bus sausra. Taip dažnai ir atsitinka“, – pastebėjo meteorologas.

Parengė VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė Onutė Gylienė