Šešerius metus savaitraštis „Veidas“ sudaro savivaldybių reitingus, bandydamas atsakyti į klausimą, kur Lietuvoje geriausia gyventi. Daugiausia socialinių bėdų turinčios savivaldybės Ignalina, Zarasai, Pasvalys, Lazdijai, Akmenė, Varėna, Kelmė, Anykščiai, Pagėgiai, Joniškis pavadintos mirštančiomis. Šiose savivaldybėse vienam tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia socialinės rizikos šeimų, ilgalaikių bedarbių, vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, socialinių pašalpų gavėjų.

„Veide“ šis reitingas buvo sudarytas vertinant savivaldybes pagal tam tikrus kriterijus – gyventojų skaičių ir jų pokytį, vidutinį darbo užmokestį, bedarbių procentus tarp darbingo amžiaus gyventojų, vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą 1 tūkst. gyventojų skaičių, socialinės rizikos šeimų 1 tūkst. gyventojų skaičių, pensininkų skaičių 1 tūkst. gyventojų skaičių, socialinių pašalpų gavėjų 1 tūkst. gyventojų skaičių, veikiančių įmonių skaičių, tiesiogines užsienio investicijas 1 gyv./Lt, biudžeto lėšas 1 gyv./Lt, ES paramą 1 gyv./Lt, savivaldybės skolą, savivaldybės „blogosios“ skolas, pastatytų butų ir namų, šalto vandens kainas, šilumos kainas, šilumos kompensacijos gavėjų skaičių, remontuotas mokyklas, asfaltuotų visų kelių proc., nusikaltimų 100 tūkst. gyv. skaičių, gyventojų sergamumo tūkst. gyv., neatliekamų tyrimų ir kt. med. paslaugų, 10 tūkst. gyv., praktikuojančių gydytojų sk., odontologų skaičius, aktyvių slaugytojų sk. 10 tūkst. gyv., į kitus Lietuvos ir užsienio miestus išvykusių gyventojų skaičių.

Lyginant su kitomis 60 Lietuvos savivaldybių, Švenčionių rajono savivaldybė 2012 metais buvo 27 vietoje ir pagal 2011 metų rezultatus reitingų lentelėje mūsų rajonas pakilo per  vieną poziciją (2011 metais savaitraščio “Veidas” sudarytoje reitingų lentelėje Švenčionių rajonas  buvo 28 vietoje). Tikėtina, kad tai realūs rezultatai, nes per vienus metus  rajono būklė kardinaliai pasikeisti negali, na, nebent praeitų visa griaunantis uraganas.     

Nekelia nuostabos tai, kad Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau  daugėja mirštančių savivaldybių. Dauguma jų neteko ekonominio pagrindo žlugus žemės ūkiui. O galutinį tašką šiame procese padėjo pradėtos mokėti išmokos už tai, kad kaimo žmonės nustotų dirbti žemės ūkyje.

Antrus metus iš eilės ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas pradėjo skelbti savivaldybių indeksus. Savivaldybės vertinamos pagal tam tikras kryptis – komunalinis ūkis ir transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos ir plėtra, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija.

2011 metais iš 53 savivaldybių (didieji miestai buvo vertinami atskirai), Švenčionių rajono savivaldybė buvo 27. Lietuvos laisvosios rinkos institutas(LLRI) buvo pateikęs pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus rajono savivaldybė indekse pakiltų į aukštesnę poziciją. 2012 metų savivaldybės veikloje buvo atsižvelgta į pasiūlymus, tačiau kažkodėl LLRI paskelbtuose indeksuose atsidūrėme 47 vietoje. Kaimynei Ignalinai nepasisekė dar labiau, ji -  48 vietoje. Kaip ir praeitais metais, buvo atsiųsti pasiūlymai savivaldybėms, ką reikėtų pakeisti, kad reitingų lentelėje galėtų pakilti į aukštesnę vietą. Nors savivaldybių indeksai yra skirtingi, tačiau pasiūlymai apie taisytinas veiklos sritis visoms savivaldybėms vienodi. Suprantama, savivaldybės pačios turi atsirinkti, kas joms tinka, kas ne. Betgi taip ir dirbame. Kaip galime vykdyti tai, kas mūsų savivaldybei netinka, arba apibrėžta įstatymu.

Viena iš taisytinų sričių  – Investicijos ir plėtra, nes ši sritis labiausiai galėtų apspręsti didesnį darbo užmokestį, žemesnį nedarbo lygį. Tik kelia abejonių, ar investuotojams paruošti žemės sklypai su detaliaisiais sklypais ir privesta infastruktūra, kainuojančia milijonus, į mūsų rajoną pritrauks daug investuotojų. Visuose pasienio rajonuose investuotojų atėjimą apriboja pačių rajonų geografinė padėtis, tai yra, ilga siena su Baltarusija. Atsiranda darbo jėgos problema. Nors yra daug bedarbių, tačiau dauguma jų jau praradę kvalifikaciją, o kai kurie ir norą dirbti. Kaimyniniuose rajonuose, su kuriais ribojasi mūsų rajono  teritorija, ta pati padėtis. 

Kita iš siūlomų taisytinų sričių – švietimas. Pirmiausia, LLRI neatsižvelgia į tai, kad ši sritis viena iš labiausiai apribojamų įstatymais. Kita vertus, savivaldybė, mokinių ir gyventojų patogumui, pagal galimybes,  stengiasi išlaikyti  mokymo įstaigas didesnėse gyvenvietėse, nors finansiškai tai ir nenaudinga. Tikriausiai LLRI neįvertino ir katastrofiškai mažėjančio mokinių skaičiaus Lietuvoje. Norint pakilti reitinguose, reikėtų palikti tik tas mokymo įstaigas, kuriose susirenka pakankamas skaičius mokinių.

Pasiūlymai ir vertinimai sveikatos ir socialinės rūpybos srityse taip pat labai ginčytini, gal būt labiau galima  taikyti miestams, kur yra daug privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Tik vienas iš pasiūlymų šiais metais tikrai bus įgyvendintas ir Švenčionių rajono savivaldybėje – tai piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo funkcijų vykdymas, kaip savarankiškos savivaldybės funkcijos, tikintis sumažinti piktnaudžiavimo socialine parama galimybe.

Teikiant pasiūlymus, Lietuvos laisvosios rinkos institutas pritaikė klasikinius liberalizmo principus, kuriais vadovaujantis, ginama rinkos ekonomika su būdinga jai konkurencija, minimalus valstybinis reguliavimas. Pagal tai rajone visose sferose įskaitant sveikatos ir švietimo sritis, turėtų dominuoti privačios įmonės ir įstaigos. Pastaraisiais metais vykusieji rinkimai parodė, kad mūsų valstybėje liberalizmu nesusižavėta.

Peršasi išvada, kad reitingai ir indeksai nepadeda spręsti problemų, o skiriami optimistams ir pesimistams, arba skirtingose barikadų pusėse stovintiems politikams.

Audronė LINKUVIENĖ

Mero patarėja