Mes turime 298 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5733
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19593
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91950
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Vaikas savo tėvams – vaikščiojantis stebuklas, kurį puoselėti padeda ir darželio kolektyvas

2012 m. gruodžio 19 d. trečiadienis Nr.97 (1241)

Pasitinka ir išlydi avytės

Prie Švenčionių miesto „Liepaitės“ vaikų lopšelio-darželio plytinčioje žalioje pievelėje jaukiai „ganosi“ kelios nedidelės avytės. Jos traukia kiekvieno praeivio akį, sukelia šypsenas. Ateidami į darželį ne vienas vaikas jas pasisveikindamas ir išmyluoja, ir išbučiuoja, toks pats ritualas ir atsisveikinant. Šios avytės – tik vienas jaukumo šiam darželiui suteikiantis dekoratyvinis elementas, sugalvotas ir pagamintas kūrybingų darbuotojų. Visų pamėgtos avytės – „Liepaitės“ slaugytojos kūrinys. Ir panaudotos pačios paprasčiausios medžiagos: tušti plastikiniai 5 litrų geriamojo vandens buteliai, kelios medžiagos skiautės, keliolika medinių pagaliukų, šiek tiek kamšalo ir statybinių montažinių putų.

 

Mažo miesto privalumai

Natūralu, kad tokios mielos kiemo dekoracijos, aplink moderniai renovuotą darželį plytinti žalia tvarkinga veja, kurią skoningai iškarpo gėlynai, lipynių ir smėlio dėžių pilna vaikų žaidimų aikštelė čia traukia ir vaikus, ir jų tėvelius. „Mūsų mažas miestas yra didelis privalumas betarpiškam žmonių bendravimui ir vienas kito pažinimui, - džiaugiasi Švenčionių miesto „Liepaitės“ vaikų lopšelio-darželio ilgametė vedėja Aldona Pečiulienė. – Daugelis tėvų su savo vaikučiais nuo kūdikystės žaidžia įstaigos teritorijoje, kur jie susipažįsta su mumis, o mes su jais, todėl atėjimas į darželį nebūna skausmingas, nes mes vieni kitus pažįstame“.

 

Kasdien pasivaikšto po grupes

Per keturiasdešimt metų darbo stažą toje pačioje vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turinti vedėja A.Pečiulienė kiekvieną darbo dienos pavakarę užrakina savo kabinetą ir eina pasivaikščioti po grupes. Čia ji susitinka su pirmaisiais vaikų pasiimti atėjusiais tėveliais ar seneliais ir pasišnekučiuoja su kiekvienu atskirai, papasakoja, kas darželyje yra nauja, paklausinėja ir vaiko, ir tėvelių, kas jiems patinka ar nepatinka darželyje, sužino, kokių jie turi pageidavimų, pasiūlymų ar idėjų. Prakalbinti net ir po sunkiausios darbo dienos pavargusį tėtį ar mamą ar nedrąsų vaikelį, jai labai lengva, nes ji tokia šilta ir komunikabili, kad po kelių bendravimo minučių jau ima atrodyti, jog šią moterį pažįsti visą amžinybę. Be to, 1967-aisiais pradėjusi šiame darželyje dirbti auklėtoja, o po kelerių metų tapusi jo vedėja ir ja dirbanti iki šiol, per tiek metų pažino jau trečią ar net ketvirtą švenčioniškių kartą, prisimena bene visų vardus arba bent jau pažįsta iš matymo. „Juk dabar mano pirmuosius darbo metus darželyje ugdytų vaikų vaikai čia veda savo vaikus, - džiugiai kvatojasi energingoji vedėja Aldona. – Mes čia tarsi viena šeima. Ir geriausias tėvelių pagyrimas, kai išgirsti, kad šis darželis yra patikimas“.

 

Su tėvais – atvira

Ji sako savo darbe pirmiausia vertinanti atvirumą su tėvais. Jiems ji papasakoja viską, kad vyksta darželyje, kokia įstaigos finansinė padėtis, kas bus perkama, renovuojama, remontuojama, kas kur bus daroma ir kokių naujovių numatyta pasiūlyti. Dažnas tėvelis ar mamytė patys pasisiūlo padėti ką nors suremontuoti ar padažyti, o ir vaikai labai didžiuojasi savo auksarankiais tėveliais, tad primygtinai siūlo auklėtojoms ir vedėjai juos pasikviesti į talką. Ir patys vaikučiai mėgsta padėti įstaigos staliui Jonui, visada esančiam geros nuotaikos ir mielai bendraujančiam. Kai jis pakviečiamas užstrigusios spynos pataisyti ar kokios pakrypusios spintelės pakalti, kiša smalsias nosytes į jo įrankių ir varžtelių dėžę, klausinėj, kur kas yra, patys pasakoja, kam kas galėtų tikti...

Bendravimas su tėvais vyksta ne tik per tėvų susirinkimus, bet ir jiems patogiu metu. Vedėjos kabineto durys visada atviros, su ja lengva pasikalbėti telefonu, be to, kaip jau minėjau, kiekvieną pavakarę ja susitiksi vaikštinėjančią po grupes, o dažną pavasario ar vasaros vakarą (net per atostogas) gali užkalbinti ravinčią darželio gėlynus ar sodinančią naujus augalus.

 

Pirmieji rajone įsteigė logopedo etatą

Įpratusi bene dėl visko pasitarti su tėvais, A.Pečiulienė tarėsi ir dėl logopedo būtinybės. Šį etatą „Liepaitė“ įsisteigė pirmoji tarp darželių Švenčionių rajone. Sukvietė tėvus į vakaronę jaukioje aplinkoje prie žvakių ir arbatėlės su sausainiais, pristatė logopedę, kuri ir papasakojo tėvams apie tokio specialisto teikiamas paslaugas ir jo užsiėmimų su vaikais naudą. Tuo metu darželiuose logopedas dar buvo naujovė, tad buvo tikimasi bent kiek daugiau pritraukti į darželį vaikų, kurių skaičius buvo gerokai sumažėjęs.

Šiuo metu logopedai jau yra visuose Švenčionių rajono miestų darželiuose, o ir vaikų stygiaus nebejaučiama. Švenčionių „Liepaitės“ vaikų lopšelyje darželyje dirbanti patyrusi logopedė Virginija Duksienė net švelniai vadinama visų rajono logopedų motina. Ji subtiliai ir kantriai „Liepaitės“ darželio ugdytinius veda kalbos keliu, o tik pradėjusius dirbti kolegas mielai konsultuoja.

Pasak „Liepaitės“ vedėjos, logopedo poreikis mūsų rajone yra labai didelis, nes įvairių kalbos sutrikimų yra nemažai ir jų vis daugėja. Prie to prisideda ir tai, kad Švenčionių rajone gyvena nemažai mišrių arba nelietuviškai kalbančių šeimų, kurie vaikus nori leisti į lietuviškus darželius ir lietuvių kalba dėstomas mokyklas. Čia jau be logopedo pagalbos niekaip neišsiversi. Tad ir tėvai, ir darželio vedėja bei auklėtojos džiaugiasi, kad gali nemokamai gauti tokią nemokamą pagalbą, kai vaikams periodiškai rengiamos šnekamosios kalbos, motorikos ir dėmesio lavinimo pratybos.

 

Darželyje laukiami visi vaiką supantys auaugusieji

Kad bendravimas su darželį lankančių vaikų tėvais būtų glaudesnis, čia nuolat rengiamos šeimų šventės, kurių metu demonstruojami tėvų ir vaikų talentai, gebėjimai, vaikai su tėveliais ir auklėtojomis dalyvauja Kaziuko mugėje. Tokie renginiai labai suartina visą bendruomenę. A.Pečiulienė sakė, kad neretai tokioje šventėje jau net jų turima salė tampa ankštoka, nes su vienu vaiku kartais ateina net ir aštuoni suaugusieji – ne tik tėvai ir seneliai, bet ir giminaičiai ar kaimynai. „Mes suprantame, kad vaikas tėvams – vaikščiojantis stebuklas ir į jo ugdymą turime įdėti savo širdį, įjungti protą ir žinias. To iš mūsų tikisi mūsų įstaigos vaikų tėvai, todėl džiaugiamės, kad jie visi yra mums artimi, mes jų laukiame, nes susipažinę su vaiką supančiais suaugusiaisiais mes geriau pažįstame ir patį vaiką“, - įsitikinusi A.Pečiulienė.

 

Ką čiulba liepužėlė?

„Mano sesei – plaučių uždegimas“, - guodžiasi Indrė. „Tai tegul geria vandenį ir jį užgesina“, - pataria Modestas. „Aš lengvai miegojau, ir kasos neišsipynė“, - giriasi Karina. „Kodėl apsivilkai juoda palaidine? Tai tinka raudona spalva, tu tada žydi“, - auklėtojos klausia Aušrinė. „Kalėdų Senelis atvažiuoja su kažkokia mašina, įlenda pro kaminą ar rakto skylutę, o gal ir per internetą“, - žino Emilis. „Kas žiūrėdamas televizorių ant sofos guli? - sugalvoja mįslę darželinukas, ir juokdamasis sufleruoja atsakymą. – Tėtė“. Čia tik kelios vaikučių mintys ir pastebėjimai iš Švenčionių „Liepaitės“ vaikų lopšelyje-darželyje leidžiamo laikraštėlio. Apie visus įstaigos pasiekimus du kartus per metus – prieš Velykas ir Kalėdas – tėvai ir socialiniai partneriai informuojami įstaigos laikraštuke „Liepužėlė čiulba“, kurį redaguoja vedėja A.Pečiulienė ir pavaduotoja ugdymui Jolanta Beriozovienė. Nevengia pašmaikštauti ir pati redaktorė, viename laikraštėlio numeryje net tapusi sinoptike: „Numatoma sausa ir šilta vasara, nes reikia užlopyti darželio stogą“.

Visiems tėveliams nemokamai dalinamame laikraštėlyje yra ir aktuali informacija apie darželio gyvenimą: mokesčių pasikeitimai, kaip vyksta remontas, renovacija, kokių prekių įsigyta, kiek surinkta paramos lėšų, informuojama apie vaikų skaičių įstaigoje, grupėse, jų ligas, dalyvavimus bei pergales konkursuose, projektuose ir šventėse, apie atviras veiklas, pedagogų pasiekimus ir kvalifikacijos kėlimą, bendradarbiavimą su kitomis ikimokyklinio ugdymo, švietimo ir kultūros įstaigomis, logopedo, slaugytojos, psichologo patarimai, vaikų eilėraštukai, piešinėliai, kalbos perliukai, grupių pasiekimai ir t.t. „Mieli tėveliai ir visi laikraštuko skaitytojai, pati gražiausia pasaka seniai jau pradėta, seniai jau mūsų sekama. Sugalvokime jai naujus veikėjus, kurie kartu su pavasariu atneštų sveikatą, laimę, padėtų nugalėti laikinus sunkumus, o mūsų gyvenimus paverstų amžinai žydinčiu sodu“, - septintojo numerio „Liepužėlė čiulba“ laikraštuko pirmajame puslapyje širdingai kreipiasi vedėja A.Pečiulienė, taip dar kartą pabrėždama, kad darželis ir jį lankančių vaikučių tėveliai tarsi viena šeima.

 

Naujovė – 4 valandų ugdymas be maitinimo

Nuo rugpjūčio 1-osios darželis vėl atvėrė duris po atostogų ir jau pačią pirmąją jo darbo dieną vedėja čia sukosi kaip vijurkas: formavo naujas grupes, kalbėjosi su naujokų tėveliais, aptarė veiklos gaires su kolektyvu. Tėvų patogumui šiais metais „Liepaitėje“ bus pasiūlyta dar viena naujovė – 4 valandų vaikų ugdymas be maitinimo. Apie tai tėvams jau pranešta pokalbių su jais metu, pakabinti skelbimai, išplatinta informacija rajono spaudoje. Ši nauja paslauga susiformavo išnagrinėjus kai kurių tėvelių poreikius ir norus, kad vaikai savo bendraamžių kolektyve galėtų pabūti ne visą dieną, o tik kelias valandas, kurių metu su jais dirbtų pedagogai, muzikos vadovė, logopedė ir t.t. Kokių užsiėmimų daugiausia norėtų tokią grupę lankančių vaikučių tėveliai, ką jiems galės pasiūlyti darželis, išsamiau bus aptarta, kai ji bus suformuota.

 

Kai nesinori popiečio miegelio...

Artimiausiu metu bus bandoma spręsti su tėvais ir nenorinčių dieną pamiegoti vaikų, ypač ikimokyklinukų, užimtumo klausimas. Juk reikia sugalvoti, kaip juos užimti per tą laiką, kad jie nesukeltų didelio triukšmo ir netrukdytų miegoti popiečio pogulio einantiems vaikučiams. Žinoma, A.Pečiulienė jau generuoja tam ne vieną idėją, o kai pasitelks į pagalbą ir tėvelius tikrai ką nors vertinga sugalvos.

 

Ateis laikas ir miegojimo darželyje nakčiai

Nors kartais ne visos p. Aldonos idėjos ir prigyja. Matyt, jos tiesiog dar būna per ankstyvos. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus ji buvo pasiūliusi surengti smagią vaikų nakvojimo darželyje naktį, jau ir įspūdingą scenarijų buvo sumaniusi, tačiau tuokart susidomėjimo nesulaukė. Tačiau ir šį sumanymą įgyvendinti veiklioji vedėja vis dar tikisi, nes dabartiniai tėveliai jau daug drąsesni ir patys ieškantys originalių laiko praleidimo formų, tad neabejotinai tokia miegojimo „Liepaitėje“ naktis su žibintais, „jonvabaliais“ ir kitomis gal net pižamų vakarėliams būdingomis linksmybėmis čia tikrai turėtų įvykti...

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis