Nuo 2004-ųjų gegužės Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Šis įsijungimas į bendriją nebuvo padiktuotas iš viršaus. Įsijungimas – tai tautos valios išraiška.

Per tą laiką ir respublikos žemės ūkyje buvo daug pokyčių. Lietuvos žemdirbių išvykos į ES šalis, susipažinimas su jų darbu davė nemažai naudos.

Tačiau ne viskas sklandžiai sekasi. Štai ir lapkričio 22-ąją ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos apie 100 atstovų sovietinių laikų traktoriumi numatę pasiekti Briuselį ir jo biurokratams pateikti konkrečius reikalavimus. Į akcijos dalyvių sudėtį pakviestas ir Švenčionių r. Pabradės seniūnijos Zalavo kaimo ūkininkas Kazimieras Žeima.

Po įsijungimo į ES tokia protesto akcija jau trečia. Kaip šią protesto akciją vertina Strūnaičio seniūnijos Vidutinės kaimo ūkininkas Vaclavas Gabrinovičius? Ir ne tik jis.

Lapkričio 22-ąją Briuselyje susirinks ES Vadovų taryba, vyks derybos dėl tolesnės finansinės paramos. Savo reikalavimus Baltijos šalių atstovai pateiks specialiai išleistame laikraštyje.

Šie reikalavimai arba bent dauguma jų, keliančių Baltijos šalių žemdirbių nepasitenkinimą, žinomi ir Vaclavui Gabrinovičiui. Jo valdų plotas šiek tiek didesnis negu 600 ha, iš jų 95 ha užima ekologiniai augalai. Anksčiau ekologinė žemdirbystė – avižos žirniai, grikiai ir kt. – buvo daugiau skatinama - 1346 Lt/ha. Dabar ši parama sumažėjusi beveik perpus – 700 Lt/ha.

Lietuvos žemdirbiui tikriausiai nebūtų taip apmaudu, jeigu tokią pat paramą gautų ir švedas, ispanas, graikas ar kitas ES šalių senbuvių ūkininkas. Bet taip nėra. Lietuvos žemdirbio gaunama parama tesudaro tik 65 proc. ES išmokų vidurkio, kuris yra 270 EUR/ha, o grikiams – 500 EUR/ha.

- Jeigu mano gaunamos išmokos prilygtų ES šalių vidurkiui, papildomai gaučiau 300 tūkst. litų, - sako V.Gabrinovičius. - Šiais pinigais galima būtų ir techniką, beje, perkamą daugiausia iš ES šalių senbuvių, atsinaujinti, ir sandėlius suremontuoti, ir daugelį kitų darbų atlikti. Jau tiek metų esame ES. Argi mes dirbame prasčiau už kitus? Ar mažiau stengiamės? Juk ir reikalavimai mums pastebimai griežtėja. Jų laikomės, stengiamės nepažeisti. Kartu pastebime ir daug biurokratizmo. Pavyzdžiui, gauname kurą grūdinėms sėti. Laikomės nustatytų normų – 120 l/ha. Bet būtinai turime tvarkyti to kuro sunaudojimo apskaitos žurnalą. Būtina taip pat turėti ir tvarkyti augalų apsaugos priemonių apskaitos žurnalą. Kai prieš kažkiek laiko apie tai papasakojau Švedijos žemdirbiams, jie neslėpė nuostabos – tokių žurnalų iš jų nieks nereikalauja. O nevienodos išmokos – tai akivaizdus konkurencijos iškraipymas, skriaudimas tų, kurie gauna mažesnę paramą. Argi tai sąžininga?

Ar to buvo tikėtasi prieš įstojant arba ką tik įstojus į ES? Ne, tikėtasi tikrai ne to. Švenčioniškiams, ypač „Alternatyvos“ klubo nariams gerai žinomas ekonomistas dr. Kęstutis Jaskelevičus prisimena, kad ES vadovų susitikime buvo pasirašytas dokumentas, kad nevienodos tiesioginės išmokos bus tik iki 2013 metų. O dabar kol kas nenusimato bent kiek šviesesnių perspektyvų ir būsimam 2014-2020 metų etapui. Pagal parengtą projektą Lietuvai vėl numatoma skirti tik 65 proc. ES šalių vidurkio išmokų arba 144 EUR/ha.

Kiekvienam, matyt, aišku: mažesnė parama – brangesnė produkcija vartotojui, nors tai ne visada pasitvirtina tikrovėje. Jei žemdirbys gauna didesnę paramą, savo kainas suskumba kelti perdirbėjas, prekybininkas, mašinų gamintojas ir kt. Ir tokios jų užmačios lieka nepažabotos. Ar ne todėl matome vis didėjančias maisto produktų, paslaugų kainas?

Mūsų žemdirbių atstovai, susivieniję su latviais ir estais, gaunančiais dar mažesnes išmokas negu Lietuvos žemdirbiai, lapkričio 22-ąją Briuselyje ketina pateikti savo teisėtus reikalavimus.

Bronius NARKŪNAS