Mes turime 23 svečius online

Apsilankymų šiandien:7
Apsilankymų vakar:653
Apsilankymų šį mėn.:12898
Apsilankymų iš viso:1553727

Lietuvoje kiaulidės nekvepia...

2011 m. birželio 4 d., šeštadienis Nr. 41 (1088)

Agnė Zuokienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, „Švenčionių krašto“ laikraščiui išsakė nuomonę dėl kiaulių kompleksų Lietuvoje: „Visuomet išklausau abi puses – tiek kiaulių augintojus, tiek bendruomenes, tiek su vienais, tiek su kitais skaičiuojame minusus ir pliusus. Pliusai – tai darbo vietos, mokesčiai, eksportas, nemokamos organinės trąšos, iš ūkininkų superkami grūdai, parama bendruomenėms... Minusai – smarvė, padažnėjusios kvėpavimo takų ligos, bloga nuotaika, sumažėjusi turto vertė, apribotos galimybės dalyvauti kaimo turizmo ar ekologinės žemdirbystės programose, rekreacinių paslaugų organizavime ir pan.

Turime daugybę aplinkosauginių reikalavimų, tačiau pamiršome žmones, gyvenančius kiaulių fermų kaimynystėj. Aplink kiaulių fermas mažesniu nei 1,5 km spinduliu gyvena daugiau nei 3000 Lietuvos gyventojų, dauguma jų skundžiasi ne tik nuolat jaučiantys nemalonius kvapus, tačiau ir sveikatos sutrikimais, kuriuos sukelia netoliese esantys taršos objektai. Kaip rodo netoliese kiaulidžių esančių šulinių vandens tyrimai, viršijamos ne tik leistinos teršalų normos, tačiau vandens mėginiuose randama ir žarninių enterokokų ar lūžinių klostridijų.

Aš, kaip Seimo Sveikatos komiteto narė, aplankiau beveik visas fermas, šalia kurių yra mokyklos ir vaikų darželiai. Žmonės, įsikūrę šalia fermų, supranta savo gyvenimo specifiškumą, tačiau daugumoje vietų kvapas buvo itin aitrus. Jei tai tęsiasi ilgiau nei pusę metų kasmet, suprantama, kad kenčia žmonių psichinė sveikata, nes kvapas išties gadina nuotaiką. Tokiose vietose negali būti kalbos apie kavinių verslą ar kaimo sodybas ir pan. Nekilnojamas turtas šalia kiaulidžių praktiškai bevertis, o fermose dažnai dirba net ne aplinkinių gyvenviečių žmonės. Žmonės pyksta ir jie turi tokią teisę.

Pristatant situaciją kiaulių ūkiuose, dažnai manipuliuojama skaičiais.Žmonės klaidinami nepaminint, ar tiek gyvulių gyvena vienu metu, ar užauginama per metus. Tokiu būdu, kai sakoma 25000 kiaulių – jei tiek užauginama per metus, vadinasi komplekse vienu metu gyvena apie 9000 kiaulių – dar suvokiamas fermos dydis, tačiau jei 25000 kiaulių vienu metu, tai jau daugiau nei 60000 kiaulių per metus, o kai kur juk užauginama ir virš 100000 – ir ne paršelių, o 90 kg kiaulių.

Jau ne vienerius metus kalbama, kad mūsų įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose reiktų numatyti maksimalų, vienu metu auginamų kiaulių skaičių. Nors ir labai vėluodama, Aplinkos ministerija ruošia tokį dokumentą. Mano žiniomis, ministerija siūlys, jog didžiausiame komplekse būtų auginama ne daugiau nei 12000 kiaulių. Tačiau šiame projekte lieka spragų – nenumatyta, koks turi būti atstumas tarp fermų. Taip pat nenumatyta, ką daryti su šiandien jau veikiančiomis itin didelėmis fermomis (juk įstatymai „atbuline data“ negalioja). Ar joms bus suteiktas pereinamasis laikotarpis susimažinti, ar ieškoma kitų sprendimų? Nes akivaizdu, kad tai – tiksinčios ekologinės bombos, ir neverta didžiuotis, kad Lietuvoje prie Krekenavos esantis kiaulių kompleksas didžiausias Baltijos šalyse, o tikėtina, kad ir visoje Europoje.

Kai kurios kiaulidės Lietuvoje pastaraisiais metais itin plėtėsi. Dalis jų jau 5 kartus didesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Kaip rodo Seimo parlamentinių tyrimų departamento tyrimas, didžiausiose Europos Sąjungos fermose vienu metu auginama iki 9000 kiaulių. Tuo tarpu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje kai kuriose fermose auginama 20000-47000 kiaulių.

Europos Sąjungos šalių teisės aktai ne tik numato maksimalų gyvulių skaičių, kurį galima auginti fermoje vienu metu, bet ir koks mažiausias atstumas turi būti tarp fermų.“